Jau visi įsitikino, kad slaptažodis yra nepatogi ir nepatikima autentifikacijos priemonė

Pirštų antspaudas

Jau visi įsitikino, kad slaptažodis yra ir nepatogi, ir nepatikima autentifikacijos priemonė. Kiekvienam tinklapiui reikalingi skirtingi slaptažodžiai, kuriuos sunku atsiminti, o hakeriams sužinoti svetimus prisijungimo duomenis visai nesunku. Kaip parodė specializuoti tyrimai, daugelis vartotojų nepaiso pagrindinių apsaugos taisyklių ir naudoja tuos pačius slaptažodžius skirtingiems tinklapiams, dėl ko jų asmeninė informacija tampa lengvai prieinama pašaliniams asmenims.

Skirtingos bendrovės dabar siūlo įvairiausias alternatyvas slaptažodžiams, kurios turėtų užtikrinti patikimą vartotojų identifikaciją bei apsaugoti asmeninę informaciją. Šių metų pradžioje atsirado visas „arsenalas“ naujų sprendimų, skirtų šiai problemai išspręsti. Apsaugos sistemų specialistai tikisi, kad naujųjų technologijų dėka slaptažodžių bus galima visam laikui atsisakyti.

Korporacija „Microsoft“ siūlo savo sprendimą. Kartu su žinoma bendrove „RSA Security“, kurios sukurti kriptoalgoritmai yra kiekvienoje „Internet Explorer“ naršyklėje bei daugelyje mobiliųjų telefonų, sukūrė naują technologiją „SecurID“. Ši sistema numato išdalinti vartotojams specialius miniatiūrinius įrenginius, kuriuos galima pasikabinti kaip raktų pakabukus. Nedideliame šio įrenginio ekrane kas 60 sekundžių pasirodo atsitiktinis skaičius. Pagrindiniame RSA kompiuteryje taip pat veikia toks pats kriptoalgoritmas, tuo pačiu metu pateikiantis tokį patį skaičių kaip ir vartotojo „pakabukas“. Norėdamas įeiti į sistemą, asmuo turi įvesti savo asmeninį identifikacijos numerį ir skaičių, kurį tuo metu pateikia įrenginys.

Hakeris neturi jokios galimybės patekti į sistemą, jeigu jis neturi šio „SecurID“ įrenginio. Net jeigu jis gautų svetimą „pakabuką“, jis nežinotų atitinkamo identifikacijos numerio. Šią savaitę „RSA Security“ išleido pirmąją „SecurID“ sistemos versiją, skirtą „Microsoft Windows“ operacinei sistemai.

Tuo tarpu biometrinių identifikacijos metodų šalininkai įsitikinę, kad jokie slaptažodžiai, identifikacijos numeriai ar atsitiktinius skaičius generuojantys įrenginiai savo patikimumu negali lygintis su piršto antspaudų ar akies tinklainės skenavimu. „Tokios sistemos bet kuriuo atveju yra saugesni sprendimai, kadangi biometrinė informacija apsaugota nuo vagysčių“, – teigia Niūjorko Tarptautinės biometrinės grupės (International Biometric Group) marketingo direktorius Trevoras Proutas (Trevor Prout).

Daugelis bendrovių siūlo biometrinius sprendimus, tačiau dėl aukštos kainos nei vienas iš jų nėra plačiai naudojamas. Įsigyti brangius skenerius bei specialią programinę įrangą gali sau leisti tik specialiosios tarnybos ar valstybinės įstaigos. Be to, analitikai pažymi, kad šis metodas taip pat turi gana pažeidžiamą vietą. Juk daugeliui žmonių gali kelti susirūpinimą, kad jų individuali informacija, tokia kaip pirštų antspaudai, bus saugomi kokiose nors duomenų bazėse.

Tačiau nepaisant visų sunkumų, ekspertai prognozuoja platų biometrinio identifikavimo metodo paplitimą. Pagal Tarptautinės biometrinės grupės informaciją, jau dabar šios industrijos apyvarta siekia vieną milijardą dolerių, o iki 2008-ųjų metų biometrinių įrenginių pardavimas išaugs iki 4,6 mlrd.dolerių. Šiuo metu vartotojiškoje rinkoje pasirodo sistemos už gana priimtiną kainą, pvz. naujausias „Sony Puppy 810“ pirštų antspaudų skenerio modelis kainuoja tik 170 dolerių. Šis modelis prekyboje turėtų pasirodyti jau šį pavasarį.

Tačiau minėtasis „Sony“ skeneris toli gražu nėra pats pigiausias. Tikra sensacija turėtų tapti bendrovės „American Power Conversion Corp.“ gaminamas „Personal Biometric Pod“ modelis, kuris kainuos tik 50 dol. Tiesą sakant „Personal Biometric Pod“ visiškai neatsisako slaptažodžių, tiesiog jie bus įvedami automatiškai, kai vartotojas pridės prie įrenginio pirštą.