Parsisiųskime muziką iš interneto legaliai

Publikuota: 2003 m. birželio 3 d. antradienis
mp3 muzika
Puretunes.com tinklapio kūrėjai teigia esą pirmieji, pasinaudojęs Ispanijos autorinių teisių įstatymu. Interneto tinklapis Puretunes.com prisijungė prie puslapių, besinaudojančių Ispanijos muzikos autorių bei atlikėjų teisių organizacijų pasiryžimu pasirašyti susitarimus, leisiančius parsisiųsti iš interneto neribotą kiekį muzikos įrašų. „Puretunes“ pranešime teigiama, kad ši kompanija leis muzikos mylėtojams parsisiųsti visas dainas, kokias tik jie pageidauja, legaliai nuo 3,99 JAV dolerių už naktį iki 13,99 JAV dolerių per mėnesį, o sudarius patentinius susitarimus su Ispanijos autorių bei redaktorių asociacija (Sociedad General de Autores y Editores, SGAE), taip pat Menininkų, atlikėjų bei muzikantų asociacija (de Artistas, Interpretes y Ejecutantes, AIE), tam tikrą dalį pajamų gaus ir atlikėjai. Panašus planas Kita kompanija „Weblisten“ teigia pasirašiusi sutartį su SGAE bei AIE dar 1998 metais, pagal kurią nutarta laikytis Ispanijos intelektinės nuosavybės įstatymų. Dabar ši kompanija siūlo parsisiųsti neribotą kiekį įrašų iš katalogo, susidedančio iš 140 tūkstančių dainų, kuris paskelbtas Weblisten.com tinklapyje. Kainų struktūra panaši į tą, kurią siūlo ir „Puretunes“. Dainos „Puretunes“ tinklapyje yra saugomos MP3 audioformatu, užkoduotos 128 kilobitais per sekundę. Tai suteikia garso kokybę, vos šiek tiek prastesnę nei CD. „Weblisten“ siūlo parsisiųsti dainas, išsaugotas tiek MP3, tiek WMA formatais. „Puretunes“ atstovai teigia, jog visos dainos, kurias galima parsisiųsti iš jų puslapio, įskaitant ir naujausią Madonos albumą „American Life“, yra tikros, neparodijuotos ir nebus apkrėstos jokiais virusais. Mėgindama pažaboti nelegalų keitimąsi savo kūriniais per failų mainų tinklus, Madona, kaip kalbama, failų mainų tinkluose išplatino netikras savo dainas, kurios iš pirmo žvilgsnio turėjo būti iš jos naujojo albumo „American Life“. Tačiau iš tiesų „dainose“ naudojant necenzūrinius žodžius būdavo įrašytas Madonos klausimas: „Kokią velniavą jūs čia išdarinėjate?“ Kaip visa tai veikia Norėdami pasinaudoti „Puretunes“ paslaugomis, muzikos fanai turi įsigyti bei įsidiegti 6 megabaitų dydžio failą, veikiantį kaip „Puretunes“ naršyklė bei parsisiųsti dar vieną specialų įrankį. Ši programa gali veikti tik asmeniniuose kompiuteriuose, kuriuose įdiegta „Microsoft Windows“ operacinė sistema, tačiau, pasak „Puretunes“, jau planuojamos ir „Linux“ bei „Mac“ operacinėms sistemoms pritaikytos versijos. Kompanija taip pat tvirtina, kad parsisiunčiant failą nebus prikabinama jokios reklamos, skaitmeninių teisių apaugos ar kitų prigrūstų dalykų. Vartotojams reikės mokėti nustatytą mokestį ne už parsisiuntimų skaičių, bet už tam tikrą laiką. Tarnybos paslaugomis naudotis aštuonias valandas, pradedant vidurnaktį ir besitęsiant iki 8 valandų ryto GMT laiku, kainuoja 3,99 JAV dolerio, o savaitgalį (nuo penktadienio vidurnakčio iki sekmadienio vidurnakčio) teks pakloti 9,99 JAV dolerio. Užsiregistravus ilgesniam laikotarpiui, kainos mažėja: vienas mėnuo kainuoja 24,99 JAV dolerio, o vieneri metai kainuoja 167,88 JAV dolerio (13,99 JAV dolerio už vieną mėnesį). „Mes garantuojame, kad dainos siunčiamos dideliu greičiu“,– teigia kompanija, tačiau tiksliai nenurodo, koks tas greitis. Parsisiųsti dainą nelegaliai – pavojinga Vartotojams, bandantiems parsiųsti dainas iš interneto nelegaliai, gali baigtis blogai. Jungtinės Amerikos Valstijos – bene pirmoji pasaulio šalis, kurioje tokiems vartotojams gali tekti stoti prieš teismą. Dar 1998 metais ten priimtas Skaitmeninio tūkstantmečio autorinės teisės aktas jau pradedamas realiai įgyvendinti, mat Amerikos įrašų pramonės asociacija (AIPA) įteikė „Verizon“ kompanijai šaukimą į teismą ir pareikalavo, kad paslaugų teikėjas paskelbtų asmenybes vartotojų, besinaudojant kompanijos interneto paslaugomis parsisiuntusių daugiau nei 600 dainų. Mūsų žurnale apie tau jau buvo rašyta>>
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »