Apie elektroninę Lietuvos muziejų leidybą kalbamės su Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių centro projektų autore ir vadove Danute Mukiene.

Lietuvos muziejų portalas www.muziejai.lt

Paskutiniuoju metu viskas persikelia į internetą – internete galima skaityti knygas, užsisakyti prekes, žiūrėti filmus. Taigi nė kiek nekeista, kad į internetą pamažu perkeliami ir muziejai. Būtų tiesiog akmens amžius, jei taip nebūtų... Lietuvoje šiuo metu veikia 30 elektroninių Lietuvos muziejų leidinių. Dar 15 muziejų plačią informaciją apie save skelbia kitoms organizacijoms priklausančiuose interneto leidiniuose. Yra sukurti ir internete veikia 3 kataloginio (portalinio) pobūdžio leidiniai, kuriuose internautams sudaroma galimybė greitai pasiekti svarbiausią informaciją apie Lietuvos muziejus:

Muziejų portalas „Lietuvos muziejai“ (kuria Lietuvos dailės muziejus);

„Žemaitijos muziejų ir parkų kelias“ (kuria Žemaičių kultūros draugijos Informacinis centras);

„Lietuvos buities muziejai Lietuvoje“ (leidinio kūrimu rūpinasi Lietuvos liaudies buities muziejus) Apie elektroninę Lietuvos muziejų leidybą kalbamės su Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių centro projektų autore ir vadove Danute Mukiene: - Esate pirmojo Lietuvos muziejų katalogo (portalo), kuriame pristatomi visi pagrindiniai Lietuvos muziejai, projekto autorė ir šio leidinio kūrybinės grupės vadovė. Kaip kilo idėja tokį leidinį sukurti? - 1999 metais Atviros Lietuvos fondas (ALF) paskelbė konkursą dėl Lietuvos muziejų portalo internete sukūrimo. Nieko panašaus iki to laiko Lietuvoje dar nebuvo, nors užsienio šalyse tokie portalai jau buvo įprastas reiškinys. Elektroninius leidinius iki to laiko kūriau kartu su Matematikos ir informatikos instituto UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ specialistais. Portalo sukūrimo idėja juos domino. Labiausiai tokio portalo sukūrimo idėją rėmė Lietuvos dailės muziejus direktorius Romualdas Budrys. Taip atsirado trijų portalo sukūrimu suinteresuotų organizacijų – Lietuvos dailės muziejaus, žemaičių kultūros draugijos Informacinio centro bei Matematikos ir informatikos instituto – susitarimas tokį projektą parengti ir, jei būtų laimėtas konkursas, šį portalą sukurti. - Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate, kurdami Lietuvos muziejų portalą? - Pradėjus rengti projektą, mums iš karto iškilo klausimas, ką mes jame pristatysime. Problema ta, kad tais metais tik keletas Lietuvos muziejų turėjo savo interneto svetaines ir tos pačios technologiniu, turinio požiūriu buvo gana silpnos. Nutarėm sukurti tokį elektroninį leidinį (katalogą-portalą), kuriame būtų ne tik nuorodos į veikiančius Lietuvos muziejų elektroninius leidinius internete, bet ir atskiri tinklapiai lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis apie visus svarbiausius Lietuvos muziejus. Konkursą laimėjome. Pradėjus darbą, ALF paskelbė ir Lietuvos muziejų svetainių internete konkursą, parėmė keliolika geriausių projektų. Tai buvo nemaža investicija, leidusi suformuoti Lietuvos elektroninės leidybos tinklą internete. Tačiau… Daugelis muziejų neturėjo ir iki šiol neturi reikiamos įrangos ir specialistų minėtoms svetainėms kurti. Jie galėjo tokias svetaines susikurti tik užsakę darbus šioje srityje besispecializuojančiose įmonėse. Kol buvo pinigų, gerai, o dabar darbai daug kur sustojo, nes muziejų finansinės galimybės plėtoti elektroninę leidybą labai menkos. Dėl to iki šiol tiek daug dėmesio turime skirti tų muziejų, kuriems dar nepavyko susikurti savo svetaines internete, tinklapiams kurti. Realią galimybę savarankiškai tvarkyti, papildyti savo skaitmeninius leidinius šiandien turi tik Nacionalinis muziejus ir Nacionalinis Lietuvos dailės muziejus. Lietuvoje daug kalbama apie informacinės visuomenės kūrimą, tačiau bent jau muziejuose jokio finansinio pagrindo tam nėra. Beje, Lietuvos Kultūros ministerija kasmet skelbia įvairius kūrybinius konkursus valstybės finansinei paramai gauti, tačiau iki šiol nė viename iš jų nebuvo suteiktas prioritetas elektroniniams kultūros leidiniams, ne išimtis ir šie metai. Bandyta tuos reikalus pajudinti per Lietuvos tūkstantmečio programą, tačiau tiems, kas įsijungė į šią programą, teko skaudžiai nusivilti. Jei kalbėti apie tolesnį Lietuvos muziejų ir čia saugomų kultūros vertybių pristatymą internete, manau, kad be valstybinės programos neapsieisime. Mano nuomone, Lietuvoje būtų tikslinga galvoti apie Lietuvos muziejų informacinį-metodinį centrą, kuris rūpintųsi portalo „Lietuvos muziejai“ palaikymu, atnaujinimu, Lietuvos muziejų ir kultūros vertybių reprezentacija internete. Šis centras galėtų rengti naujausių informacinių technologijų taikymo muziejų darbe programas ir koordinuoti šių programų įgyvendinimą. Laikas rimtai susirūpinti ir muziejų aprūpinimu kompiuterine įranga, priemonėmis, reikalingomis skaitmeniniams leidiniams kurti, muziejų darbuotojų kvalifikacijos kėlimu šioje srityje ir kt.

Lietuvos muziejai internete

- Į ką – Lietuvą ar užsienį – orientuotas „Lietuvos muziejų“ portalas? - Šiuo metu veikia keturios portalo versijos: lietuviška, angliška, vokiška ir prancūziška. Jis įtrauktas į svarbiausius Lietuvos elektroninių leidinių katalogus, Pasaulio skaitmeninių muziejų leidinių registrą. Jaučiame, kad pasaulis mumis domisi. Kasdien gauname nemažai atsiliepimų, klausimų. Užsienio gyventojams skirtose leidinio versijose apie muziejus pateikiama tik bendra informacija – koks tai muziejus, kokie jo rinkiniai, pagrindinės ekspozicijos, darbo laikas, paslaugos, trumpa muziejaus istorija ir kt. Didžioji dalis dažniausiai atnaujinamos informacijos pateikiama lietuviškai. Čia nuolat informuojame apie besikeičiančias parodas muziejuose, renginius. Būtų galima tokią informaciją nuolat teikti ir užsieniui skirtose leidinio versijose, bet šiandien tam nei fizinių, nei finansinių galimybių kūrybinė grupė neturi. Paskutiniuoju metu nauja tai, kad tiek lietuviškoje, tiek ir angliškoje leidinio versijoje publikuojama periodinio leidinio „Muziejininkystės biuletenis“ elektroninė versija. – Koks portalo lygis, palyginti su užsienio portalais? – Portalas pradėtas kurti 1999 metų pabaigoje. Tuo metu tai buvo pakankamai naujoviškas leidinys. Stengiamės, kad jis technologiniu, turinio požiūriu toks išliktų ir toliau, būtų patrauklus ir dizaino požiūriu. Mūsų leidinys – informacinis kultūrinis. Mes pirmiausiai rūpinamės, kad portalo lankytojai operatyviai gautų tą informaciją, kuri jiems reikalinga. Dėl to į modernius efektus nesiorientuojame, jų čia ir nerasi. Lyginant su kitų šalių muziejų kataloginiais leidiniais, manau, kad mes išlaikome pakankamai aukštą lygį. – Ar Jūsų portalo tikslas yra sudaryti galimybę interneto vartotojams naršyti po muziejų fondus? – Lietuvos muziejai dar nėra pasiekę tokio lygio, kad galėtų pateikti tokią informaciją – muziejaus, kuris galėtų virtualioje erdvėje pasauliui pristatyti visus pagrindinius savo fondus, Lietuvoje dar nėra. Muziejinių vertybių katalogai kompiuterizuojami, tam skiriamas itin didelis dėmesys, tačiau kol kas tai dėl savęs (atskirų muziejų), o ne dėl pasaulio. Iniciatyvų nemažai. Kuriamos teminės Lietuvos muziejų svetainės (pvz. „Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė“ pradėta kurti „Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės“, „Lietuvos muziejų“ portale ir atskirose Lietuvos muziejų svetainėse kuriama nemažai virtualių parodų, ekspozicijų, tačiau muziejuose esančių kultūros vertybių duomenų bazės internautams vis dar neprieinamos ir bent jau artimiausiais metais vargu ar šioje srityje kas pasikeis – Lietuvos mastu kol kas šioje srityje nieko nedaroma. Kalbėdami apie tokių bazių sukūrimą ir pateikimą internete, turėtume įsivaizduoti, kad jaunuolis jau su ūsais ir aprengtas, o Lietuvoje vaikelis tik gimsta – dar nežinoma net koks jam bus duotas vardas.