Paskelbti konkurso „Naujasis knygnešys“ nugalėtojai

Publikuota: 2005 m. gruodžio 20 d. antradienis

 
Knyga

Gruodžio 20-ąją „Penkių kontinentų“ Renginių centre paskelbti kasmetinio konkurso „Naujasis knygnešys 2005" nugalėtojai. Renginio metu apdovanoti keturi geriausi šių metų skaitmeninio turinio projektai ir du labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelnę žmonės.

Trečią kartą surengtame „Naujojo knygnešio" konkurse dėl konkurso nugalėtojo vardo penkiose kategorijose varžėsi net 63 projektai.

„Šiais metais džiugina gautų paraiškų skaičius ir projektų kokybė. Pastaraisiais metais vyksta daug reikšmingų pokyčių, kurie teigiamai veikia ir skaitmeninio turinio plėtrą. Tikiuosi, kad sėkmingai panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skirtas informacinės visuomenės plėtrai, ir sėkmingai įgyvendinant el.valdžios projektus, kitąmet turėsime dar daugiau „Naujojo knygnešio“ vardo vertų projektų", – kalbėjo Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Aurimas Matulis.

Gyventojams naudingiausiu sprendimu internete pripažinta Vilniaus miesto savivaldybės Centro poliklinikos interneto svetainės Pylimas.lt projektas, kurį įgyvendinus pradėtos teikti pacientų registracijos paslaugos elektroniniu būdu. Šioje kategorijoje dėl geriausiųjų vardo varžėsi daugiausiai projektų – net 23.

Kategorijoje „Skaitmeninio sklasto mažinimo iniciatyvos" nugalėjo Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas, kuriuo siekiama kompiuterizuoti rajono bibliotekas ir suteikti galimybę rajono gyventojams mokytis kompiuterinio raštingumo. Norą varžytis dėl šios kategorijos nugalėtojo vardo pareiškė 7 projektų autoriai.

Apdovanojimą taip pat gavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos projektas apie skaitmeninių tachografų sistemos įgyvendinimą Lietuvoje.

Tuo tarpu Baltijos visuomeninio informacinių technologijų ir švietimo centro mokslinė elektroninė biblioteka www.elibrary.lt pripažinta geriausia informacinių technologijų naudojimo švietime ir suaugusiųjų mokyme kategorijoje.

Labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelniusiu žmogumi nacionaliniu mastu išrinkta aljanso „Langas į ateitį" direktorė Loreta Križinauskienė už iniciatyvą skatinti gyventojus naudotis internetu, o valstybines ir privačias institucijas prisidėti keliant gyventojų kompiuterinio raštingumo lygį. Jos vadovaujama kompanija šiais metais savo steigėjų lėšomis interneto pradmenų apmokė per 20 tūkst. šalies gyventojų.

Šioje kategorijoje dėl metų žmogaus vardo varžėsi du pretendentai – Lietuvos mokslų akademijos narys, habil. dr. prof. Adolfas Laimutis Telksnys ir jau minėtoji Loreta Kryžinauskienė.

Regioniniu mastu labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelniusi žmogumi išrinktas kompaktinių plokštelių „Žvilgsnis į Aukso amžių", „Lietuva iki Mindaugo" ir „Gimtoji istorija" idėjų autorius Eugenijus Jovaiša. Šie jo projektai didelio pasisekimo sulaukė ne tik šalies mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, visuomenėje, bet ir užsienyje.

Dėl labiausiai nusipelniusio žmogaus titulo regioniniu mastu varžėsi 12 projektų autoriai.

Jau trečius metus rengiamą ir vis didesnio dalyvių susidomėjimo sulaukiantį konkursą „Naujasis knygnešys", organizuojama Informacinės visuomenės plėtros komitetas  Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šiaurės miestelio technologijų parkas.

Nugalėtojams buvo įteiktos skulptoriaus Kęstučio Koiros sukurtos simbolinės statulėlės, kuriose knygos lapų lakštai išdėstyti taip, kad žvelgiant iš viršaus matomas naujųjų technologijųū simbolis – raidė „@".

„Tokiu būdu yra siekiama tradicines švietimo ir progreso vertybes pavaizduoti šiuolaikiškai", – sakė renginio organizatoriai.

Tuo tarpu konkurse dalyvavusių projektų autoriams įteikti paskatinamieji padėkos raštai.

Pateiktas paraiškas vertino 11 ekspertų komisija, sudaryta iš valstybinių institucijų ir įstaigų, žiniasklaidos ir akademinio sluoksnio atstovų.

Lina Bušinskaitė, Penki.lt

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »