Pašto paslaugų kokybę lems tobulėjančios laiškų rūšiavimo sistemos

Publikuota: 2007 m. sausio 5 d. penktadienis

Vokietijos kompanijos „Siemens“ iškaba

Tarptautinė technologijų ir inovacijų kompanija „Siemens“ sukūrė efektyviausią ir lanksčiausią adresų atpažinimo sistemą „ArtREAD“, kuri bus pajėgi dešifruoti 60 000 laiškų per valandą ir be klaidų suskirstyti juos pagal miestą, gatvę bei namo numerį.

 

„ArtREAD“ sistemoje veikiantis naujasis ranka rašyto teksto skaitytuvas atpažįsta daugybę kalbų ir visų rūšių rašmenis – nuo lotyniškų, arabiškų iki kiniškų. Naujoji technologija gali nuskenuoti 17 vokų per sekundę – tai efektyviau už bet kurią šiuo metu veikiančią pašto siuntimo sistemą.

 

Šiandien Vokietijoje veikianti paskirstymo sistema laiškus apdoroja dviem etapais. Iš pradžių laiškai pagal jų dydį nuskenuojami įvairiomis adreso dešifravimo mašinomis. Po to ant kiekvieno voko spausdinamas brūkšninis kodas, kuriame užšifruota visa pristatymo informacija ir kuris vėlesniuose laiškų paskirstymo etapuose leidžia identifikuoti vokus ir juos išrūšiuoti. Tuo tarpu naujoji „ArtREAD“ sistema taps beprecedente, nes leis visus laiškus nuskaityti vienos operacijos metu.

 

„Siemens“ ekspertai planuoja „ArtREAD“ sistemoje įdiegti dar vieną naujovę, leisiančią identifikuoti siuntinį priskiriant jam elektroninį parašą, kuris savo unikalumu prilygtų žmogaus piršto antspaudui. Iš kiekvieno laiško vaizdo programa gali išskirti charakteringus ženklus, kurie sistemos atmintyje išsaugomi kartu su nuskenuotu adresu. Rūšiuojant laiškus nebereikėtų ant voko spausdinti brūkšninio kodo: sistema, nuskaičiusi jo informaciją, automatiškai susietų laišką su atmintyje saugomu jo unikaliu elektroniniu parašu.

 

Planuojama, kad pilotinis „ArtREAD“ sistemos projektas startuos 2007 m. viename iš didžiausių Europos paštų.

 

Šaltinis: „Siemens“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »