Pavargusį vairuotoją įspės … pats automobilis

Publikuota: 2002 m. spalio 2 d. trečiadienis
Išradingi naujų technologijų kūrėjai spaudžia fantastus vis naujose srityse. Atrodo, dar taip neseniai kino filmuose pradėjo važinėti automobiliai, saugiai nugabenantys „vairuotoją“ į nurodytą vietą, o netrukus jis iš tiesų galės įspėti vairuotoją: „pavargai, tapai neatidus – pailsėk“. O ar galime išėję pasivaikščioti į parką – tuo pat metu rašyti laišką? Atrodo, netrukus galėsime…
Klaviatūra telpa delne
Klaviatura telpa delne
Automobilis įspėja vairuotoją, kad jo būsena kelią pavojų ir toliau važiuoti nesaugu – svajonė? Fantastika? Ir taip, ir ne, atsakytų grupė mokslininkų, jau septintus metus siekiančių paversti tai realybe. Žinoma, kol kas kompiuterių valdomi automobiliai, patys pasirenkantys greitį ir stebintys kelią bei saugiai gabenantys keleivį „iš taško A į tašką B“ – tolima svajonė, įgyvendinta tik fantastiniuose filmuose… Tiesa, eksperimentiniai kompiuterinės įrangos modeliai skanuodami erdvę jau gali įspėti vairuotojus, kad jie netilps į nusižiūrėtą tarpelį parkuodamiesi, specialiai įrengtuose keliuose jau rieda bandomieji automobiliai, kuriuose įdiegtos programos padeda išlaikyti vienodą atstumą važiuojant kolonoje, bet net ir šių dalykų serijinės gamybos laikas dar neatėjo. Vis dėlto vienos naujovės turbūt jau nebeilgai liko laukti, ir išsipildys vairuotojų svajonė – automobilis saugos mus nuo nemalonumų, kuriuos kelyje galime patirti dėl pervargimo. Statistika liudija, kad apie 30 proc. avarijų visame pasaulyje įvyksta būtent dėl vairuotojo nuovargio, o kai kurių tyrimų duomenimis, vairuotojas, nemiegojęs 20 valandų, net pavojingesnis už tą, kuris šiek tiek viršijo leistiną alkoholio suvartojimo normą, nes dėl nuovargio reakcija gerokai sulėtėja. Žinoma, naujoji įranga pati nesustabdys automobilio, tačiau signalą vairuotojui pasiųs…
Tokia įranga stebės vairuotoją jo automobilyje
Stai tokia iranga stebes vairuotoja jo automobilyje
Tokią įrangą siūlo mūsų saugumu kelyje susirūpinusi Australijos firma „Seeing Machines“, kurioje suburti specialistai sukūrė specialias vaizdo kameras – savotišką sekimo sistemą, kurią rekomenduojama įmontuoti automobilio valdymo pulte ir kuri įspės vairuotoją apie būseną, galinčią sukelti avarinę situaciją. Ne, nesitikėkite, kad vaizdo kamera skanuos kelią ir signalizuos jums: „stop, slidu, atsargiai – staigus posūkis, dėmesio – priekyje neblaivus vairuotojas“…. Nieko panašaus nebus – ji stebės automobilio vairuotojo veidą ir analizuos, ar jis nepavargęs, ar atidžiai vairuoja, ar tebėra pakankamai dėmesingas… 20 mokslininkų iš viso pasaulio – kompiuterių ir žmogaus sąveikos ekspertų, sukūrusių sistemą, pavadintą „ FaceLab“, tikisi, kad prie vairo sėdintys gentainiai atsižvelgs į mašinos įspėjimus. Projektas, kurį „Seeing Machines“ pradėjo 1996 m., jau laimėjo prestižinį prizą už pasiekimus plėtojant šiuolaikines technologijas. Jo esmė – dvi miniatiūrinės vaizdo kameros, kurios seka vairuotojo veido išraišką, akių judesius, skaičiuoja nevalingus vokų mirkčiojimus, kurie padažnėja pavargus. Jeigu gauti rezultatai nutolsta nuo normos, vairuotojas gaus kompiuterio signalą, įspėjantį apie pavojingą būseną. Beliks pasirinkti – važiuoti toliau ar sustoti pailsėti... Kol kas naujoji vairuotojų būsenos kontrolės sistema brangoka – kainuoja apie 40 tūkstančių dolerių, tačiau kūrėjai mano, kad maždaug po 4 metų jos kaina tesieks apie 200 dolerių, ir tada ją galės įsigyti praktiškai bet kuris vairuotojas. Ar automobilių gamintojai nuspręs diegti šią apsaugos priemonę į naujas mašinas – spręs pačios kompanijos: „FaceLab“ – prototipas, o kiekviena firma – automobilių gamintoja galės kurti savo versiją. Kol kas naujove labiausiai domisi firmos–vežėjos, kurių vairuotojai, įveikdami didelius atstumus ypač rizikuoja užmigti prie vairo iš nuovargio. „Vis dėlto ateityje kiekviename iš 50 milijonų naujų automobilių, kasmet parduodamų visame pasaulyje, „FaceLab“ bus įdiegtas jau gamykloje – kaip tai atsitiko su apsauginėmis oro pagalvėmis“, – mano naujovės autorius Aleks Zelinski. Jis taip pat teigia, kad jau nebetoli ta diena, kai kiberautomobiliai galės „nuspręsti“, ar leisti vairuotojui toliau važiuoti ne vien iš jo veido išraiškos – automobilis galės nustatyti, ar vairuotojo elgesyje yra kokių nors pavojingų nukrypimų iš to, kaip pastarasis vairuoja. Beliks sulaukti kito žingsnio – nustatęs, kad jo šeimininkui toliau vairuoti nerekomenduotina, automobilis skanuoja erdvę, suranda patogią vietą, parkuojasi ir… išsijungia… Tada prisėdę šalikelėje pailsėti, galėsime parašyti laiškelį, pavyzdžiui, tokio turinio: „Ilsiuosi, BMW (Mazda, Suzuki, Ford) nurodė. Vėluosiu atvykti …. val.“ Žinoma, su sąlyga, kad kitos idėjos autorius iki to meto ją pakankamai patobulins, ir kompiuterio klaviatūrą tilps delne, o išsiųsti elektroninį laišką iš bet kur – taip pat paprasta, kaip SMS. Beje, pasak kai kurių ekspertų, naujausios kompiuterių pramonės tendencijos liudija, kad jau artimiausiu metu kompiuteriai pavirs namų apyvokos reikmenimis, baldais ar garderobo dalimi: ekranas atsidurs ant jūsų viršugalvio ar įgis akinių arba monoklio pavidalą, sisteminis blokas keliaus į kišenę, o klaviatūra į delną… Žinoma, galima pasirinkti teksto ar komandų įvedimą balsu. Bet pastaroji technologija, pasak jų, dar toli nuo tobulybės: daugeliu atvejų neišvengsime problemų dėl slaptažodžio, iš pasivaikščiojimo metu įrašytų tekstų teks išvalyti pašalines replikas ir kt. Todėl Džonas MakKounas (John McCown) nutarė, kad „be rankų čia neišsiversi“ ir sukūrė savo „Stealthy keyboard“… Jo sumanyta klaviatūra tvirtinama vidinėje delno pusėje – iš čia kilęs ir pavadinimas „paslėptoji“, nes įranga nuo svetimų akių slepiama savininko rankoje. Po visais pirštais išskyrus didįjį, yra po du klavišus – vienas toliau, kitas arčiau, tačiau pirštų galiukai lieka laisvi. Didysis pirštas kol kas „neįdarbintas“, tačiau kūrėjas ketina prie klaviatūros pridėti miniatiūrinę vairalazdę – kaip tik pastarajam. Kad nepritrūktų raidžių, Dž. MakKounas siūlo spausdinti „akordais“ – klavišus spausime ne po vieną, o grupėmis. Tiems, kurie jau dabar sako, jog tai būsią nepatogu, kūrėjas atsako, jog ranką labai lengva lavinti – šiek tiek pasitreniravus ir įgijus „raumenų atmintį“ bus galima spausdinti beveik taip pat greitai , kaip standartine klaviatūra. Džonas neseniai jau baigė kurti savo sumanytos klaviatūros prototipą, kurį galima pamatyti jo tinklapyje.. Tačiau kokie saugūs bebūtų kompiuteriai, kokios slaptos – klaviatūros ir kita įranga, visuomet atsiras norinčių įrodyti, kad jiems nė motais jokios apsaugos priemonės. Į „įsilaužėlių bendruomenės“ lyderius pastaruoju metu taikosi Brazilijos interneto chuliganai. „Mi2g“, kuri specializuojasi kompiuterių apsaugos srityje, duomenimis praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje pačios pavojingiausios buvo Vakarų Europos hakerių grupuotes, tačiau šiemet vasaros pabaigoje tik per vieną dieną brazilų hakeriams pavyko įsilaužti į 838 tinklapius. Suvestinės rodo, kad labiausiai šią vasarą nuo hakerių nukentėjo tinklapiai su domenu com – tokių įsilaužimų užregistruota net 1 600. Antroje vietoje italų tinklapiai – per 500 įsilaužimų, o Brazilija trečioje vietoje – 329 įsilaužimai. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje – 94… „Mi2g“ vadovo D.Matai teigimu „Brazilijoje – milžiniškas informacinių technologijų plėtros ir programinės įrangos gamybos, kuri naudojama Amerikoje ir Europoje, potencialas bei gana aukštas bendras nusikalstamumo lygis – tai neišvengiamai lemia ir nusikaltimų kibererdvėje skaičių. Kita vertus, Europoje ir Amerikoje priimti griežti įstatymai skatina hakerius ieškoti galimybių pasireikšti kituose regionuose“. Taigi kol vieni kuria naudingus ir praktiškus, o kiti – paprasčiausiai įdomius dalykus, treti irgi nesnaudžia – lenktyniauja, kas greičiau ir daugiau apsaugos kodų įveiks… Ir kuo pirmieji išradingesni, tuo daugiau darbo atsiranda tretiesiems… tarsi dar viena amžinojo variklio atmaina…
Šaltinis: Lenty.ru, Proext.com , Dni.ru, BBC
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »