Pernai nustatytos nelicencijuotos programinės įrangos vertė – 658 tūkst. litų (su VIDEO)

Publikuota: 2005 m. gegužės 3 d. antradienis
„BSA Lietuva“ dar aktyviau gins intelektinę nuosavybę nuo piratų (VIDEO)

Pernai Lietuvoje rasta 658,5 tūkst. litų vertės nelegalios programinės įrangos (VIDEO)

Asociacijos „BSA Lietuva“ narių suvažiavimas (VIDEO)

Programinės įrangos platintojus ir gamintojus vienijančios tarptautinės asociacijos BSA duomenimis, 2004 metais buvo atliktas 71 programinės įrangos vartotojų ir platintojų patikrinimas. Bendra nustatytos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekė 658,5 tūkst. litų.
Programinė įranga
Gegužės 2 d. Vilniuje pristatydama metinius veiklos rezultatus asociacija „BSA Lietuva“ konstatavo, kad praėjusiais metais trimis atvejais iš keturių buvo nustatyta naudojama nelicencijuota programinė įranga. „Galime teigti, kad didžiausias santykinis piratavimo lygis užfiksuotas transporto ir informacinių technologijų bendrovėse“, - sakė asociacijos prezidentas Ervinas Leontjevas. Pasak jo, šių sektorių bendrovėse nustatyta nelicencijuota programinė įranga sudarė 20 proc. visų pernai rastų piratinių kompiuterinių programų. 2004 m. buvo iškeltos 57 bylos, iš kurių 32 administracinės, 22 baudžiamosios bei 3 civilinės bylos. Be to, praėjusiais metais teismai priėmė 28 nutarimus administracinėse bylose, 14 nuosprendžių bei įsakymų baudžiamosiose bylose bei 6 sprendimus civilinėse bylose. „Pagal sprendimus civilinėse bylose autorių teisių turėtojams buvo priteista daugiau negu 218 tūkst. litų žalos atlyginimo“, - informavo tarptautinę asociaciją „BSA“ Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ advokato padėjėjas Gediminas Ramanauskas. Pasak jo, vidutinis baudos arba kompensacijos dydis administracinėse bylose siekė 560 litų, o baudžiamosiose bylose – beveik 4 tūkst. litų. Praėjusias metais 19 bendrovių pasirašė taikos susitarimus, kuriais sutiko geranoriškai atlyginti materialinę žalą autorių teisių turėtojams. Bendra atlygintos žalos suma sudaro 81 tūkst. litų. Dažniausiai neteisėtai naudojamomis kompiuterių programomis išlieka „Adobe“, „AutoDesk“, „Microsoft“, „Symantec“ produkcija. „BSA Lietuva” prezidentas E. Leontjevas pabrėžė, kad 2004 metais asociacija toliau vykdė švietėjišką veiklą. „Žinodami, kad nelicencijuotų programų vartojimas valstybinėse institucijose išlieka aktualia problema, parengėme specialų „Programinės įrangos vadovą viešojo administravimo įstaigoms“. Tai praktinis leidinys, kaip efektyviau valdyti programinę įrangą ir taip ne tik išspręsti legalumo klausimą, bet ir optimizuoti kaštus. Šis leidinys buvo išplatintas svarbiausioms valstybės, apskričių, rajonų ir miestų administravimo institucijoms“, - sakė E.Leontjevas. 2004 m. asociacija „BSA“ ypatingą dėmesį skyrė policijos, prokuratūros bei muitinės pareigūnų mokymui. Vienas svarbiausių renginių – Druskininkuose surengtas seminaras „Kompiuterių programų autorių teisių pažeidimų tyrimas“, skirtas Baltijos šalių prokurorams. Pasak G. Ramanausko, aktualus išlieka ir neteisėtas programinės įrangos platinimas kartu su naujais kompiuteriais, kai programinę įrangą platina oficialūs kompiuterinės ir programinės įrangos pardavėjai, taip nesąžiningai konkuruodami rinkoje. „2004 m. nelicencijuotos programinės įrangos platinimo faktai nustatyti žinomose mažmeninės prekybos bendrovėse - „Kibernetinės sistemos“, „Flopas“ bei „Eurokompiuteriai“, - teigė G. Ramanauskas. Per 2005 metų pirmąjį ketvirtį buvo patikrinta 16 bendrovių, kuriose rasta nelegalios programinės įrangos rinkos vertė siekia beveik 267 tūkst. litų. 2004 metais tuo pačiu laikotarpiu nustatytų nelicencijuotų kompiuterių programų vertė sudarė 335 tūkst. litų. Daugiausia pažeidimų šiemet nustatyta nekilnojamojo turto bendrovėse ir architektų paslaugas teikiančiose įmonėse.
Šaltinis: „Integrity PR“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »