Interneto platybėmis ėmus klaidžioti vis didesniam vaidybinių filmų, muzikinių kūrinių, žaidimų ar programinės įrangos kopijų skaičiui, autorių teisių sergėtojai pripažįsta: kova su piratavimu internete – tai lyg kova su vėjo malūnais.
Interneto platybėmis ėmus klaidžioti vis didesniam vaidybinių filmų, muzikinių kūrinių, žaidimų ar programinės įrangos kopijų skaičiui, autorių teisių sergėtojai pripažįsta: kova su piratavimu internete – tai lyg kova su vėjo malūnais.
Gyventojams perkant vis daugiau kompiuterių ir namuose diegiant interneto ryšį, piratavimas internete tampa vis didesne grėsme visai intelektinės nuosavybės industrijai.
Užuot pirkę ne vieną dešimtį kainuojančias kompaktines plokšteles, vartotojai vis dažniau kopijuoja, daugina ir platina filmus bei muzikinius kūrinius. Visa tai daro nemokamai ir atima uždarbį iš autorių ir platintojų.
„Piratavimo mastai internete labai dideli, kenčia visos industrijos, veikiančios intelektinės nuosavybės sektoriuje. Problema globali ir sunkiai įveikiama“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Muzikos kūrinių skyriaus specialistas Marius Kuzminas.
Pernai buvo uždaryta apie 10 interneto svetainių, siūlančių įsigyti nelegalios produkcijos, nustatyti platintojai, o padirbti produktai išimti iš apyvartos.
Daug sunkiau pažaboti piratus, kurie neturi tikslo užsidirbti. Komercinės naudos nesiekiantys vartotojai vadinami buitiniais piratais. Teisėsaugos institucijų atstovai pripažįsta, kad dėl tokių smulkių žuvelių paprastai neverta eikvoti laiko, nors jų veika ir užtraukia administracinę atsakomybę. Tačiau tam, kad policija pradėtų bylą prieš buitinį piratą, į ją su konkrečiais kaltinimais turi kreiptis neteisėtai įgyto bei platinamo kūrinio autorius ar jo atstovas.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.