Nešiojamųjų kompiuterių, vadinamųjų „laptopų“, rinka vis didėja. Tai rodo ir augantys šių įrenginių pardavimai. Plačiau apie tai...

Nešiojamųjų kompiuterių galimybės – kaip ir jų pardavimai – auga greitai. Bevielio tinklo augimas tik pasaldina visą reikalą. Ar greitai iš viso negalėsime apsieti be nešiojamųjų kompiuterių? Anksčiau nešiojamieji kompiuteriai rimtam darbui nebūdavo tinkami, tačiau dabar jie gauna daugiau pagarbos iš užkietėjusių stalinių asmeninių kompiuterių mėgėjų. Kodėl vyksta tokie pokyčiai? Šiandienos nešiojamieji kompiuteriai turi galingus procesorius, puikius didelius skystųjų kristalų (LCD) ekranus. Pagerintos jų patobulinimo galimybės bei pačios svarbiausios ypatybės, esančios daugelyje stalinių kompiuterių. Ir visa tai – už patrauklią kainą. O kur dar beveik visuose įrenginiuose esantis bevielis ryšys. Vis daugiau pirkėjų rimtai svarsto apie galimybes savo versle ar net namuose naudoti nešiojamąjį kompiuterį. Nešiojamųjų kompiuterių pardavimai atspindi šią tendenciją. Šį pavasarį, pasak „NPD Group“, mažmenininkai pirmą kartą uždirbo daugiau pinigų parduodami nešiojamuosius, o ne stalinius kompiuterius. Nešiojamieji įrenginiai gegužės mėnesį iš viso sudarė 54 procentus visų asmeninių kompiuterių pardavimų, kurių bendra suma siekė 500 JAV milijonų dolerių (maždaug pusantro milijardo litų). Remiantis vienetiniais pardavimais, staliniai kompiuteriai tebėra labiau perkami – pasak NPD, gegužės mėnesį jie sudarė 60 procentų visų pardavimų. IDC kompanijos vienas vadovų Rogeris Kay‘us teigia, jog nešiojamieji kompiuteriai vejasi stalinius. Jo teigimu, vienas iš dešimties visame pasaulyje 1999 metais įsigytų namų kompiuterių buvo nešiojamasis. Šiandien – jau vienas iš penkių. Mažėjančios kainos taip pat padeda pritraukti daugiau pirkėjų. Tokie kompiuteriai paprastai kainuoja pusantro karto daugiau nei panašiai surinktas stalinis kompiuteris. Tačiau šiais metais pirmą kartą galite nusipirkti nešiojamąjį kompiuterį su 2.2-GHz „Celeron“ procesoriumi, perrašančiu CD įrenginiu, 30GB kietuoju disku bei 14 colių LCD monitoriumi už mažiau nei 1000 JAV dolerį (maždaug 3000 litų). Vejasi stalinius kompiuterius Šiandienos geriausiems nešiojamiems kompiuteriams daugeliu aspektų nedaug trūksta ligi stalinių kompiuterių. Shar Jabbari nekenčia skambiosios frazės „stalinio kompiuterio pakaitalas“, mėgstamos nešiojamųjų kompiuterių gamintojų, reklamuojančių savo produktų savybes, atitinkančias stalinius kompiuterius. „Du trečdaliai nešiojamųjų kompiuterių neturi informacijos saugojimo, atminties bei plėtros pasirinkimų, kurių man reikia“, – teigia šis muzikos firmos vadovas iš San Karlos miesto Kalifornijos valstijos. Tačiau Jabbari pripažįsta, jog jo naujasis „IBM ThinkPad A31p“ tikrai nusipelno savo pavadinimo (angl. „ThinkPad“ reiškia „mąstantis kompiuteris“). 7,7 svarus (beveik 3 su puse kilogramo) sveriančiame kompiuteryje yra 1,9-GHz „Pentium 4“ procesorius, 60 GB kietasis diskas, du optiniai diskai bei 1GB RAM atminties. Taip pat jis turi ir PCI jungtį bei keturias USB 2.0 jungtis. Visa tai ir dar daugiau dalykų prilygina šio nešiojamojo kompiuterio pajėgumą bei galimybes jo 16 mėnesių senumo darbui skirtam staliniam kompiuteriui. Nešiojamasis kompiuteris jam lengvai leidžia tvarkyti savo klientų daug megabaitų užimančius muzikos bei vaizdinius failus. „Dabar, kai turiu A31p, turės praeiti daug laiko, kol vėl pajusiu, jog man reikia naujo nešiojamojo kompiuterio“, – teigia jis. Mattą Barrowsą, grafinio dizaino studentą, maloniai nustebino naujausių nešiojamųjų kompiuterių galingumas. Jo naujasis 5 svarus (šiek tiek daugiau nei 2 kilogramus) sveriantis „Dell 600M“ nešiojamasis kompiuteris, turintis greitą 1,6-GHz „Pentium M“ procesorių bei 512 MB RAM atminties atitinka jo 4 mėnesių senumo stalinio kompiuterio pajėgumą, paleidžiant „sunkiasvores“ programas, pvz., „Photoshop“, „Illustrator“ bei „Dreamweaver“. Priešingai, nei kai kurie koledžuose, Barrowso mokykloje nešiojamieji kompiuteriai nėra privalomas dalykas. Tačiau Barrowsas mano, jog kompaktiškas nešiojamojo kompiuterio dydis yra didelis privalumas ankštose universiteto patalpose. „Apskritai paėmus, aš neabejotinai pasirinkčiau mobilųjį nešiojamąjį kompiuterį, o ne šiek tiek greitesnį stalinį kompiuterį. Galimybė dirbti bet kur sutaupo man daugybę laiko bei pinigų“.