Vakaruose, nepaisant ekonomikos sąstingio, prekyba įvairiomis prekėmis ir paslaugomis internete populiarėja, auga ir pasitikėjimas virtualiomis parduotuvėmis. Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kaimyninėse šalyse, šis procesas vyksta vangiai, bet prošvaisčių jau yra.
Nepaisant ekonomikos sąstingio, Vakaruose prekyba įvairiomis prekėmis ir paslaugomis internete pamažu, bet užtikrintai populiarėja, auga ir pasitikėjimas virtualiomis parduotuvėmis. Kada šios tendencijos pasieks Lietuvą – kol kas sunku prognozuoti, tačiau jau ir mūsų, ir kai kuriose kaimyninėse šalyse, kur šis procesas vyksta vangiai, prošvaisčių matyti...
Kad Vakaruose internetas ne tik tampa vis populiaresnis, bet ir vartotojų pasitikėjimas juo nuolat auga, teigia
„ACNielsen“ ir
„Yahoo!“, pabrėždamos, kad tam neigiamos įtakos neturi net ekonomikos sąstingis, palietęs ir internetą. Remdamosi neseniai kartu atliktu vartotojų simpatijų tyrimu, firmos daro išvadą, kad, pavyzdžiui, praėjusį ketvirtį interneto parduotuvių patrauklumo lygio indeksas (turimas galvoje „Yahoo! Consumer Confidence Index“ – „Yahoo! Vartotojų simpatijų indeksas“) nepakito, o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu net išaugo 8 punktais – iki 113! Atskaitos tašku „100“ jie laikė situaciją, buvusią rinkoje 2001 m. viduryje. Tokį pasitikėjimo prekyba internete augimą tyrinėtojai vadina gera žinia pardavėjams, kurie paprastai tikisi daug uždirbti internete prieššventinės prekybos dienomis. Pasak „ACNielsen“ vykdomojo direktoriaus Travyno Rhallo, jų atlikto tyrimo duomenys taip pat atskleidė didelį atotrūkį tarp didėjančio pasitikėjimo prekyba internete ir realių išlaidų įsigyjant prekes tokiu būdu, tad akivaizdu, jog interneto prekybos rinkos dalyviai turės įdėti dar daug pastangų šalindami barjerus, trukdančius aktyviau naudotis virtualių parduotuvių teikiamomis galimybėmis.
Viena iš aktualiausių pasitikėjimo stoką lemiančių problemų įvardijama duomenų konfidencialumo apsauga, o viena iš priežasčių, lėmusių pasitikėjimo pasauliniu voratinkliu augimą – plačiajuosčio duomenų perdavimo populiarėjimas. „Greitojo interneto“ vartotojai žymiai labiau pasitiki virtualiomis parduotuvėmis – jų pasitikėjimo indeksas net 156. Beje, tyrimo autoriai mėgino ir prognozuoti – jų manymu, metams baigiantis pirkėjai interneto parduotuvėse turėtų išleisti gerokai per 19 mlrd. dolerių arba maždaug 23 proc. daugiau negu prieš metus. Vidutiniškai vienas virtualios parduotuvės pirkėjas, jų manymu, vieno „apsilankymo“ metu išleis per 220 dol. Tyrimų rezultatai taip pat patvirtino, kad aukštąjį išsimokslinimą turintys pirkėjai virtualia prekyba pasitiki labiau, negu turintys aukštesnįjį išsimokslinimą (pvz., koledžo auklėtiniai) ir išleidžia interneto parduotuvėse maždaug 75 dol. daugiau. Jų pasitikėjimas ir augo sparčiau: atitinkamai 15 ir 5 punktais bei tyrimo metu buvo 144 ir 125 punktai.
Tačiau ne visi nusiteikę taip optimistiškai. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai akivaizdžiai pasyvesni virtualių parduotuvių klientai, negu statistinis pirkėjas, apie kurį pasakoja „ACNielsen“ ir „Yahoo!“ Šį rudenį „Polish Market Review“ atliko 300 Lenkijos įmonių, kuriose dirba iki 250 žmonių, apklausą, kuri atskleidė, kad tik penktadalis firmų savo versle nesinaudoja internetu, tačiau internete perka vos 8 proc., ir tokių pirkėjų nedaugėja. Pastebėta ir dar viena tendencija: didelėse firmose kompiuterizuota per 60 proc. darbo vietų, o mažesnėse (tyrime nedalyvavo įmonės, kuriose yra mažiau negu 10 darbuotojų) – gerokai mažiau.
Tyrimas atskleidė, kad elektronine prekyba naudosi apie 7,7 proc. nedidelių šios šalies įmonių, o dar apie 10 proc. ketina pradėti naudotis virtualios prekybos teikiamomis galimybėmis per artimiausius metus. Jeigu taip atsitiktų, interneto prekybos rinka Lenkijoje išaugtų maždaug dvigubai, tačiau, pasak analitikų, taip tikrai nenutiks – didžiausias realiai prognozuojamas augimas galėtų būti viso labo keliolika procentų, kadangi populiarėti elektroniniam verslui trukdo patirties įsigyjant prekes internete stoka. Tiesa, į tyrimą „Polish Market Review“ neįtraukė prekių užsakymo elektroniniu paštu.
Galima spėti, kad populiariausių prekių sąrašas prieššventinės prekybos dienomis Vakaruose taip pat gerokai skirsis nuo mūsų kaimyninės šalies pirkėjų sąrašų: internete Lenkijoje dažniausiai įsigyjamos biuro ir kanceliarinės prekės (apie 50 proc.), programos. Maždaug trečdalis apklaustųjų internete įsigytų kompiuterį ir kitą IT įrangą, ketvirtadalis virtualioje parduotuvėje įsigytų kelialapius, pirktų viešbučių paslaugas, tačiau, pavyzdžiui, statybines medžiagas ir paslaugas – tik apie 10 proc. Apie tendencijas Lietuvoje iš esmės sunku šnekėti – išsamių tyrimų kol kas nėra atlikta, ir kiekvienas galime pasikliauti savo patirtimi ar intuicija. Viena vertus, internetu mūsų šalyje vis dar naudojasi palyginti nedaug žmonių, kita vertus, turime prisipažinti: mums labiau priimtinas būdas, kai prieš įsigydamas prekę ilgai vartai ją rankose…
O internete, kaip žinia, nepačiupinėsi! Kita priežastis – ir pasiūla pas mus toli gražu ne tokia, kaip Vakaruose: didžioji virtualios prekybos rinkos dalis – asmeniniai skelbimai, o paslaugas mes dažniausiai perkame „pagal rekomendacijas“… Naujausiame lietuviško interneto kataloge
www.search.lt – nemažai firmų, siūlančių įsigyti prekes ir paslaugas internete, bet didžioji jų dalis – kompiuterinė įranga, knygos; yra papuošalų, sporto prekių, suvenyrų, kosmetikos, kompaktinių plokštelių, gėlių, dar šio to; galima užsisakyti prekes iš garsių firmų katalogų, yra net galimybė
išbandyti pirkimo procesą parodomojoje „parduotuvėje“, bet vis dėlto net ir panaršę po jas, dažniausiai keliaujame į įprastą parduotuvę… Ar yra išimčių? Be abejo, nes taisykles kaip tik ir patvirtina išimtys. O pastarosios šį kartą bent iš dalies sutampa su vakarietiškomis tendencijomis – vis daugiau, ypač aukštesnį išsimokslinimą įgijusiųjų, naudojasi bankų paslaugomis internete, neabejotinai populiarėja ir virtualūs knygynai.
Vienas iš jų –
elektroninis knygynas, kuriame platus įvairų sričių literatūros pasirinkimas, pristatomos naujausios mūsų ir užsienio šalių leidyklų knygos, pateikiami populiariausių leidinių dešimtukai, kur kiekvienas nepakildamas nuo stalo gali ne tik pats įsigyti, bet ir kitiems pasiūlyti ir romaną, ir enciklopediją, ir žodyną ar žinyną, knygelę vaikams ir kompaktinę plokštelę ar katalogą – beje, ne tik naują, bet ir tokį, kurio jau niekur nebesitiki surasti (priimamos parduoti nebeskaitomos, antikvarinės knygos). Pernai metų šio el. knygyno apyvarta sudarė 19 4472 Lt.
www.books.lt – pirmasis Lietuvoje elektroninis visą parą veikiantis knygynas.
Tai gal vis dėlto ne tokie beviltiški esame, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio? Gal po metų kitų ir mes, užuot po darbų skubėję į parduotuves, dar keletą minučių praleisime patogioje kėdėje, o sutartu laiku į mūsų duris pabels pirkinius pristatantis virtualios parduotuvės kurjeris?