RRT ir IVPK bando el. parašą (yra ir VIDEO)

Publikuota: 2004 m. gruodžio 23 d. ketvirtadienis
Skaitmeninis parašas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), bendradarbiaudama su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie LRV (IVPK) pradėjo praktinį elektroninio parašo įgyvendinimą.

Vykusiame RRT tarybos (kurią sudaro įvairių institucijų atstovai) posėdyje buvo nuspręsta tarybos funkcijas vykdyti ne tik rengiant posėdžius, bet ir taikant elektroniniu parašu pargrįstą rašytinę procedūrą.

Siekiant efektyviau išnaudoti naujų technologijų galimybes ir taupant laiką, savo nuomonę tarybos nariai turės galimybę reikšti ir elektroniniais dokumentais, patvirtintais elektroniniu parašu. Posėdžio metu buvo praktiškai pademonstruotos elektroninio parašo naudojimo funkcijos.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės formuoja ir įgyvendina e. dokumento ir e. parašo politiką, koordinuoja ir vykdo „Elektroninio parašo diegimo valstybės institucijose pilotinį projektą“.

Svarbus žingsnis, plėtojant elektroninio parašo infrastruktūrą, bus jau minėtas Elektroninio parašo įdiegimo valstybės institucijose pilotinis projektas, kurio metu įvertinti sprendimai pasitarnaus ne tik viešojo administravimo sektoriaus modernizavimui, bet ir sudarys sąlygas spartesnei elektroninio verslo plėtotei.

2004-iaisias metais, pirmajame projekto etape, taikomoji programinė įranga elektroninių dokumentų mainams ir sertifikuotas elektroninis parašas jau įdiegtas penkiose valstybės institucijose, 2004 m. pabaigoje antrajame projekto etape e. parašas apima 20 valstybės institucijų. Tikimasi, kad 2007 m. antrojoje pusėje visos valstybinės institucijos turėtų pereiti prie elektroninių dokumentų mainų.

Skaitmeninis parašas (I dalis) (VIDEO)

Skaitmeninis parašas (II dalis) (VIDEO)

Šaltinis: RRT, IVPK, ebiz.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »