RRT skelbia preliminarius rinkos duomenis

Publikuota: 2005 m. vasario 21 d. pirmadienis
Vaikai prie kompiuterio

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2004 m. ketvirtojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis.

Preliminariais RRT duomenimis, per 2004 m. IV ketvirtį elektroninių ryšių rinka (vertinant pajamomis iš fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų, judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, skirtųjų linijų paslaugų, interneto prieigos paslaugų teikimo bei iš telekomunikacijų tinklų sujungimo), palyginti su III ketvirčiu, išaugo 2,4 proc. ir sudarė apie 555 mln. Lt. Rinkos dydis 2004 metais, palyginti su 2003 metais, išaugo 5,3 proc.

Bendros pajamos iš viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo išaugo apie 2 proc., palyginti su III ketvirčiu ir sudarė 115 mln. Lt., iš kurių apie 6 proc. sudarė alternatyvių fiksuoto telefono ryšio teikėjų pajamos (palyginus su III ketvirčiu alternatyvių teikėjų pajamos išaugo 14,6 proc.). Alternatyvių viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjų abonentų skaičius per III ketvirtį išaugo 28,3 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 43,3 tūkst. (6 proc. nuo bendro abonentų skaičiaus – 716,7 tūkst.).

Bendras fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius beveik nepakito ir sudarė 820,0 tūkst. Nuo 2004 metų pradžios fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius 100 gyventojų nebekinta ir yra 23,9. Šimtui namų ūkių tenka 48,5 linijos.

Per 2004 metų IV ketvirtį kai kurie alternatyvūs fiksuotojo telefono ryšio operatoriai bei paslaugų teikėjai pradėjo taikyti skirtingus tarifus, skambinant savame tinkle bei skambučiams į kitų fiksuoto telefono ryšio operatorių tinklus, sumažindami skambučių savame tinkle kainas iki 19 proc.

Vienas iš alternatyvių fiksuoto telefono ryšio operatorių 2004 m. IV ketvirtį mažino skambučių į viešojo judriojo telefono ryšio tinklus kainas. Pokalbio minutės kaina piko metu sumažėjo 25 procentais, ne piko metu – beveik 41 procentu.

Bendros pajamos už judriojo telefono ryšio paslaugas, įskaitant pajamas už SMS, MMS, GPRS 2004 m. IV ketvirtį iš viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo sudarė 282 mln. Lt, alternatyvių teikėjų – 5,4 mln. Lt. Palyginti su III ketvirčiu, pajamos išaugo 1,9 proc., alternatyvių teikėjų – 17,5 proc. Alternatyvūs judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai užėmė 2,1 proc. rinkos (jų rinkos dalis, lyginant su III ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc.).

Bendras judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius per ketvirtį išaugo 14,8 proc. ir pasiekė 3,42 mln., t. y. 100 gyventojų tenka beveik 100 abonentų. Per metus judriojo telefono ryšio abonentų skaičius išaugo 58 proc. Alternatyvių judriojo telefono ryšio teikėjų bendras abonentų skaičius per ketvirtį išaugo 14,9 proc. ir laikotarpio pabaigoje buvo 22,3 tūkst. Alternatyviuosius judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjus buvo pasirinkę 0,65 proc. abonentų. Aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičius sudaro 3,05 mln., t. y. 89 aktyvūs abonentai 100 gyventojų. <>

Aktyvūs abonentai, pasirinkę išankstinio mokėjimo paslaugas, sudarė 57 proc. visų aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų. Pažymėtina, kad nuo 2003 m. vidurio pastebima aiški abonentų, pasirinkusių išankstinio mokėjimo paslaugas, augimo tendencija, o aktyvių mėnesinio mokėjimo abonentų skaičius kinta labai nežymiai.

Pajamos iš interneto prieigos teikimo veiklos, palyginti su III ketvirčiu, išaugo 9,7 proc. ir sudarė beveik 44 mln. Lt. Bendras interneto abonentų skaičius per ketvirtąjį ketvirtį išaugo 41,3 proc. (per metus abonentų skaičius išaugo daugiau negu 3 kartus) ir ketvirčio pabaigoje sudarė 512 tūkst. abonentų (t.y. 15 abonentų 100 gyventojų). Iš viso Lietuvoje apie 130 tūkst. abonentų (apie 4 proc. 100 Lietuvos gyventojų) interneto prieigai naudojo plačiajuosčio ryšio technologijas. Vartotojai sudarė 76,4 proc. iš bendro abonentų skaičiaus, t. y. apie 30 proc. namų ūkių turėjo prisijungimą prie interneto (per metus išaugo 22 proc.).

Išsamią 2004 m. IV ketvirčio ataskaitą apie elektroninių ryšių rinkos plėtrą RRT planuoja paskelbti 2005 m. kovo pradžioje.

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »