Pasak daugelio žymiausių kompiuterių saugumo ekspertų, Rusija pamažu tampa tikra kompiuterinių nusikaltėlių landyne, o padėtis, manoma, tik prastės. Jūsų dėmesiui - pirmoji straipsnių ciklo dalis.

Be visų savo minusų, buvusi Sovietų Sąjunga turėjo vieną labai dažnai nepastebimą privalumą – limituojant prieigą prie interento, šalyje, galima sakyti, beveik nebuvo hakerių, „krakerių“ bei virusų kūrėjų. Po dešimtmečio internetas regione, ypač Rusijoje, sparčiai auga, ir virusai tampa epidemija. Tiesą sakant, rusai yra siejami su kai kuriais bjauriausiais ir pavojingiausiais pasaulio virusais, kuriuos kada nors patyrė mūsų technologinis pasaulis. „Bagdel“, „Mydoom“ bei „Netsky“ – tik keletas iš daugelio. Saugumo ekspertai įspėja, jog situacija, galimas daiktas, dar pablogės. Ypač dėl to, jog keičiasi patys kompiuteriniai nusikaltimai – nuo išdykėliško vaikėzų hobio jie tampa pelningais profesionalų, ranka rankon dirbančių su užkietėjusiais nusikaltėliais, užsiėmimais. „Organizuoto nusikalstamumo įtaka šioje srityje nuolatos auga“, – teigia „Kaspersky Labs“ kompanijos saugumo ekspertas Maskvoje Alexanderis Gostevas. „Dabar matome daugiau pavojingų programų, kurias sukūrė profesionalai, o ne paprasčiausi vaikėzai, kaip buvo prieš du ar tris metus“. Londone įsikūrusio saugumo paslaugų teikėjo „Mi2g“ pirmininkas keistu vardu ir pavarde DK Matai taip pat sutinka: „Mafija, kuris laikas jau naudojanti internetą kaip informacijos perteikėją bei komunikacijos priemonę, vis daugiau ir daugiau naudoja jį kaip šaltinį vykdant masines tapatybės vagystes bei finansines apgaules“. Lengvi pinigai Motyvas yra aiškus – pinigai, kai kuriais atvejais, [labai] dideli pinigai, kurie vėliau panaudojami kitose, tradicinėse mafijos veiklose, pavyzdžiui, narkotikų kontrabandoje ar prostitucijoje. „Dabar hakeriams, „krakeriams“ bei virusų kūrėjams daug įtakos turi finansinės paskatos, jie dirba dėl pinigų, ne vien dėl garbės, šlovės ar kažkokių politinių motyvų“, - teigia buvęs hakeris, žinomas 3APA3A pavadinimu, šiuo metu dirbantis kaip saugumo ekspertas. Toks požiūris bei nuomonė labai smarkiai skiriasi nuo situacijas, egzistavusios prieš keletą metų, kai kompiuteriniai nusikaltimai Rusijoje turėjo kitokį statusą. Kaip teigia vienas buvęs hakeris, dabar mokytojas, savo vaikystėje jis su grupele draugų nulaužinėdavo programas ir platindavo jas nemokamai. „Tai buvo tarsi mūsų dovana visuomenei“, - teigė jis. „Tai buvo garbės, šlovės forma; [mes buvome] kaip Robinas Hudas, nešėme žmonėms nemokamas programas“. Šiandien šimtai ar net, galbūt, tūkstančiai įgudusių bei itin aukštos kvalifikacijos rusų, motyvuoti pinigais, naršo internete, ieškodami paprastai Europos ir JAV kompanijų kompiuterinių tinklų saugumo pažeidžiamumų. Jie kuria interneto kirminus bei Trojos arklius, skirtus pavogti kreditinių kortelių bei kitą finansinę informaciją arba paversti infekuotus kompiuterius sistemomis–zombiais, kuriose būtų galima įrengti nelegalias „spamo“, arba internetinių šiukšlių fermas. Arba reketuoti kompanijas sumokėti pinigus, priešingu atveju grasinant pasinaudojus sistemų pažeidžiamumais padaryti kompanijai milžiniškų nuostolių. Ir daugiau. Pasak „iDefense“ pavojingų programų skyriaus vadovo Keno Dunhamo, jei šiais laikais būtų hakerių prieglauda, tai būtų Rusija. „Rusijoje, galbūt daugiau negu daugumoje kitų šalių, hakerių žurnalai bei nelegali programinė įranga parduodama tiesiog Maskvos gatvėse“, - teigia jis. „Ne slaptai, kažkokiame prekybos „taške“, kaip galite pamanyti, o tiesiog atviroje erdvėje“. Maskvoje net yra ir hakerių mokykla – „Civil Hackers‘ School“. Hakerių landynė Rusiją idealia terpe hakeriams bei jų veiklai daro tai, kad Rusijoje yra per daug išsilavinimą turinčių, tačiau nepakankamai išnaudojamų arba išvis nedirbančių specialistų. Hakerių bendruomenę sužadino profesionalai po 1998 metais prasidėjusios finansinės Rusijos krizės, kai dauguma kompiuterių programuotojų bei verslo žmonių žlugo finansiškai ar liko apskirtai be darbo. Net ir šiandien šalyje ir toliau „kaip blynai kepami“ itin gabūs matematikos bei fizikos studentai, kurie sunkiai suranda bent kiek geriau apmokamus darbus. „Rusijos nusikaltėliai siūlo studentams pinigų, kad šie padėtų jiems vykdyti neteisėtas veiklas“, – teigia Matai. „Jie aktyviai veikia ne tik mokyklose ir universitetuose, bet ir savo pačių sukurtuose verbavimo centruose, iš kurių jie savo veiklai „ištraukia“ kompiuterių talentus“. Kitas faktorius, darantis Rusiją hakerių landyne yra tai, kad didėja gyventojų, galinčių prieiti prie interneto, skaičius. Susisiekimo ministerija planuoja, jog šis skaičius nuo 6 procentų (iš visų 144 milijonų gyventojų) 2003 metais padidės iki 15 procentų 2005 metais. Šiuo metu internetu naudojasi 11 milijonų žmonių, o devyni milijonai turi kompiuterį. Pasak vidaus reikalų ministerijos, kibernetinių nusikaltimų skaičius šalyje 2003 metais padidėjo dvigubai – užfiksuota net 11 tūkstančių įvairiausių atvejų. Patys dažniausi nusikaltimai – nelegali prieiga prie kompiuterinės informacijos, piratinės programinės įrangos platinimas bei kibernetinės atakos prieš finansines įstaigas.