Lietuvos nacionalinis muziejus numato pristatyti virtualią ekspoziciją, kuriai būtų panaudota naujausia technika: skaitmeninės nuotraukos ir net mob. telefonais filmuoti interviu.
Lietuvos nacionalinis muziejus su
„Penkių kontinentų“ specialistų pagalba rengiasi sukurti elektroninės informacijos centrą. Numatoma atidaryti virtualų muziejų, kuriame eksponatai būtų pristatomi skaitmeninėmis nuotraukomis iš skaitmeninių fotoaparatų ir iš fotografuojančių-filmuojančių mobiliųjų telefonų.
Muziejaus parodas numatoma pristatyti ne tik internete, bet ir
„Actual City Media“ lauko ekranuose. Nuotraukos ir vaizdo įrašai taip pat bus prieinami WAP mobiliųjų telefonų vartotojams.
Pirmieji technologiniai bandymai jau atliekami, pasinaudojant šiuo metu muziejuje vykstančia paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV-XVIII a.“. „Skynet film studio“ prodiuserė Eglė Januškevičiūtė jau padarė keletą parodos nuotraukų ir vaizdo filmukų su parodos pristatymu, kuriuos galima peržiūrėti internete,
multimedijos duomenų bazėje.
Parodoje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV-XVIII a.“ pristatomi raštijos paminklai, tapybos, grafikos ir taikomosios dailės kūriniai. Tai XIV-XVI a. tarpvalstybinės sutartys, tarp kurių išsiskiria sutartys su Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Vytauto antspaudais.
Unikalūs ir bibliografine retenybe tapę raštijos paminklai - Lietuvos Statutas, Kazimiero teisynas, Pranciškaus Skorinos spaustuvės leidiniai. Pirmą kartą po 200 metų Lietuvoje pamatysime keturias Lietuvos Metrikos knygas. Šalia jų - su eksponuojamais dokumentais susijusių istorinių asmenybių portretai, taip pat dviejų LDK pasiuntinybių (1647 ir 1667 m.) dovanos carui Aleksejui Michailovičiui Romanovui (auksiniai indai, vazos).
Parodoje siekta pačiais bendriausiais bruožais pristatyti esminius ir ryškiausius LDK ir Rusijos istorijos procesus, aktualizuojant Rusijoje saugomą reikšmingą ir unikalų LDK kultūrinį paveldą.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei Žyginto Bučio, paroda itin reikšminga Lietuvai, nes iki šiol Lietuvą ir Rusiją siejantys rekvizitai buvo prieinami tik Rusijoje, Lenkijoje, keletas išsaugota Švedijoje.
Lietuvos ir Rusijos valstybių santykiai didele dalimi lėmė ne tik jų pačių politinę raidą, bet ir apskritai viso to meto regiono geopolitinę kaitą, nemažai prisidėdami ir prie vėlyvesnio šio regiono modernių valstybių formavimosi.
Valstybė su garbinga ir saugoma praeitimi itin vertinama Europos šalyse, tad muziejai reikšmingi Lietuvai einant į Europos Sąjungą.
Jau dabar muziejaus interneto svetainėje
www.lnm.lt pristatomos kelios virtualios parodos. Jas papildys „Skynet film studio“ mobiliaisiais telefonais padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Siekiant supažindinti ir sudominti Lietuvos piliečius su istorija, nacionaliniame muziejuje rengiami tradiciniai kultūros istorijos Ketvirtadienio vakarai. 2003 metais, minint 680-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, šie vakarai skiriami Lietuvos Respublikos sostinės istorijai ir tradicijoms. Ketvirtadienio vakarai po vasaros pertraukos bus tęsiami nuo rudens sezono – rugsėjo mėnesį.