Sparciai besivystancios informacines technologijos vis intensyviau ir da˛nai i˛uliai skverbiasi i visuomenes kasdienybe. Naujos informavimo ir komunikacijos galimybes jau prieinamos kiekvienam informacijos visuomenes atstovui ir trikdo ji ne˛abota gresme.

Sparciai besivystancios informacines technologijos vis intensyviau ir da˛nai i˛uliai skverbiasi i visuomenes kasdienybe. Naujos informavimo ir komunikacijos galimybes jau prieinamos kiekvienam informacijos visuomenes atstovui. Skaitmenines sistemos ir sparti kompiuteriniu tinklu pletra sukure globalu laisvai prieinama telekomunikacini tinkla – interneta. Nors internetas atsirado pakankamai neseniai, juo naudojasi daugiau negu du šimtai milijonu pasaulio gyventoju ir šis skaicius nuolatos dideja.

Spaudant šiuos klavišus kai kam gimsta neitiketinos idejos

Internetas ir kompiuteriniai komunikacijos ryšiai sukure nauja socialine terpe, kurioje vyksta nuolatinis bendravimas tarp individu. Tokiu budu šioje terpeje formuojasi ne tik ivairios virtualios bendruomenes, virtualus miestai bet ir kiti realiam socialiniam gyvenimui budingi atributai – ivairios laisvalaikio praleidimo, edukacijos formos ir t. t. Informacijos technologijos taip pat sukure galimybes plisti antisocialiems bei nusikalstamiems veiksniams. Tiesiog atsirado terpe, kurioje tradiciniai nusikaltimai atliekami netradiciniais budais. Šiuo metu jau daugelyje pasaulio šaliu, ypac išsivysciusiose ir kompiuterizuotose, skiriama daug demesio ir pastangu kovai su kompiuteriniais nusikaltimais. Kaip pavyzdys galetu buti Jungtines Amerikos Valstijos, kuriose kuriamos institucijos ir ivairus padaliniai kovai su kompiuteriniais nusikaltimais. Lietuvoje taip pat jau padetas istatymu pagrindas tokiu nusikaltimu prevencijai. Kompiuteriniu nusikaltimu plitimui taip pat turi itakos ir vartotoju neinformuotumas bei ˛iniu stoka apie šiuos nusikaltimus ir ju pasekmes. Informacijos visuomene turi saugotis tokiu kriminalu ne tik technologiju, bet ir pakankamu ˛iniu baga˛u. ˇmones turi buti informuojami apie prevencija prieš virtualius nusikaltimus ir blogybes, tykancias ju virtualiame interneto pasaulyje. Internetas ir jo paslaugos Internetas – pasaulio kompiuteriu tinklu sistema, kurios ˛inioje yra ne tik daugybe ivairiu duomenu baziu, programu, dokumentu, vaizdines med˛iagos, bei kitu informacijos resursu. Interneto sistema leid˛ia ne tik ieškoti reikiamos informacijos, bet ir realiuoju laiku bendrauti su daugybe tinklo vartotoju. 1995 m. spalio 25 d. paskelbtoje Federalines tinklu tarybos (Federal Networking Council(FNC) ir Interneto ir intelektualios nuosavybes teisiu bendruomenes (Internet and Intellectual Property Rights (IPR) Communities) rezoliucijoje teigiama, jog internetas yra:

globali erdve, logiškomis jungtimis besijungianti tarpusavyje, pagrista interneto protokolu (IP);

komunikacija internete vyksta TCP/IP protokolu (Transmission Control Protocol/Internet Protocol (TCP/IP);

Internetas viešai ar privaciai teikia, naudoja, daro prieinamas aukšto lygio paslaugas, susijusias su komunikacija. Daugelis ˛moniu prisijungia prie interneto serveriu iš savo darbovieciu, studentai – iš mokslo istaigu. Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius, todel skaitytojai taip pat gali jungtis prie interneto per viešojo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius. Tikriausiai nebus mokslo ar meno srities, ˛ymaus ˛mogaus ar ˛moniu grupes, apie kuria nerastumem ne ma˛iausios u˛uominos. Internete daug kompiuteriu, kurie pateiks naujausia oro prognoze bet kuriame pasaulio kampelyje, keliones tvarkarašti, papasakos apie ˛emes drebejimu aktyvuma ar pades išsirinkti šuns veisle. Iš tiesu internete galima rasti visko. Tiesa, tik reikia ˛inoti, kaip pasijungti prie tinklo, ir kaip ieškoti norimos informacijos. Internete teikiamas paslaugas galima suskirstyti i tris stambias kategorijas: 1. Vartotojams skirtos materialios prekes ir paslaugos, reklamuojamos per interneto tinkla;
2. Vartotojams skirtos nematerialios paslaugos, teikiamos interneto tinklu ir neišeinancios u˛ jo ribu;
3. Interneto tiekeju teikiamos reklamos paslaugos firmoms.
Materialiu produktu ir paslaugu pasiula interneto tinkle. Vis daugiau firmu naudojasi tinklu, noredamos pristatyti potencialiems vartotojams save ir siulomas prekes, sudaryti galimybe u˛sisakyti norimas prekes nepaliekant minkšto kreslo. Tai nulemia daugelis faktoriu:

Sparciai augantis interneto vartotoju skaicius; platus vartotoju am˛iaus, gyvenamosios vietos, profesijos ir pomegiu spektras;

Palyginti ˛ema reklamos interneto tinkle kaina;

Neribota reklamos trukme (reklama RTV kanalais transliuojama geriausiu atveju keleta kartu per diena po keliasdešimt sekund˛iu; laikraštyje ji buna tol, kol laikraštis pasensta ir išmetamas – paprastai viena ar dvi dienas, o tinkle informacija apie firma ir jos siulomas prekes ir paslaugas gali buti prieinama bet kam 24 valandas per para, 365 dienas per metus);

Tai, kad informacija apie firma susiranda butent tie vartotojai, kurie jos ieško, taigi nešvaistomi pinigai adresato nepasiekianciai reklamai. Specifines paslaugos, neišeinancios u˛ tinklo ribu. Informacines paslaugos labai ivairios. Tai solid˛iu ˛urnalu elektronines versijos (u˛uot prenumeravus „Wall Street Journal“, galima sumoketi ir gauti priejima prie šio leidinio per interneta), verslo informacija (daugelis bir˛u teikia paslaugas per interneta – nesudetinga ne tik nagrineti ivairiu kompaniju akciju kursu grafikus, bet ir pirkti ar parduoti tu kompaniju akcijas neatsitraukiant nuo kompiuterio), ivairiausio pobud˛io pramoginiai serveriai (kompiuteriniai ˛aidimai, did˛iules meno ir ypac erotikos kolekcijos, kurios tampa prieinamos per WWW tik palengvinus pinigine). Interneto tiekeju teikiamos paslaugos. Interneto tiekejai atlieka panašu darba kaip ir laikrašciu, radijo ar televizijos stociu savininkai. Jie turi savo serverius – galingus kompiuterius, kurie diena nakti dirba ijungti i interneta. Jie – tarpininkai tarp gamintoju ir vartotoju. Daugelis interneto tiekeju suteikia klientams galimybe reklamuoti savo prekes ar paslaugas WWW tinkle. Kai kurie tiekejai taip pat teikia nuolaidas nekomerciniams vartotojams arba apskritai aptarnauja juos nemokamai, taip reklamuodamiesi patys. Specifinis interneto teikiamu paslaugu bruo˛as yra tas, kad ju tiekeju idedamas darbas nepriklauso nuo klientu skaiciaus. Iš tiesu, kai dar˛oviu pardavejas aptarnauja dešimt ˛moniu, jis gauna pinigus, bet praranda dešimt agurku. Kita vertus, firmai, prekiaujanciai bet kokio pobud˛io informacija per kompiuterini tinkla, nebetinka klasikinis komercijos apibre˛imas, teigiantis, kad komercija iš esmes yra budas, kuriuo rinkoje keiciasi prekes savininkai. Interneto tinkle vartotojui parduodama ne pati preke ar paslauga, o tik jos kopija. Net u˛ šios kopijos pristatyma susimoka pats vartotojas (mokesciu telefono kompanijai pavidalu). Taigi interneto paslaugu rinkoje faktiškai neveikia masto disekonomijos principas – kuo daugiau vartotoju isigis prekes ar paslaugos kopija, tuo firma gaus didesni pelna. Juk iš esmes firma sukuria tik prekes ar paslaugos originala, o kopijos jai visiškai nieko nekainuoja.

Maršrutizatorius „ZyWALL 10“ – nebuk abejingas savo apsaugai

Internetas ir kompiuteriniai komunikacijos ryšiai sukure nauja terpe, kurioje formuojasi savitas virtualusis pasaulis su savo bendruomene. Ši terpe yra labai palanki isigaleti interaktyvumui. Interaktyvumas klesti internete, nors yra kiles iš tiesioginiu ˛moniu tarpusavio santykiu ir kasdien kopijuojamas tradicines ˛iniasklaidos. Teoretikai atranda interneto ir postmodernizmo panašumu. Postmodernizmui budingas autoriaus nuromantinimas, kopijavimas, neaiškumas, ivairiu stiliu sinteze, ispud˛io siekimas. Tokiu savybiu galima rasti ir internete, kuriame visos postmodernizmo idejos tartum igauna apciuopiamuma, jos materializuojasi. Pagal postmodernistus – internete ištrinamos ribos tarp tiesos ir prasimanymo. Tai visiškai atspindi interaktyvumas, kuris lyg ir suteikia teise buti savimi, lyg ir leid˛ia gyventi melagingame pasaulyje. O ten, kur lengva meluoti, galima ir nebuti savimi. Taip priartejama prie vieno iš postmodernizmo bruo˛u – paviršutiniškumo. Internetas atrodo neišsenkantis gilus šulinys, taciau tuo paciu jis yra paviršutiniškumo viršune. Interneto nusikaltimai Internetas prijungia musu kompiuterius prie pasauliniu informacijos lobynu bei sujungia mus vieni su kitais. Iš pirmo ˛vilgsnio internete atrodo labai saugu, patikima, informatyvu. Taciau kiekvienas ˛mogus, giliau domejesis ar da˛nai besinaudojantis internetu, ˛ino ir kita dalyka – pavoju. Interneto nusikaltimai – nusikaltimai, kuriems reikalingas internetas, kompiuteriniai tinklai, kaip terpe, priemone. Informacines technologijos sukure visiškai nauja, iki tol neegzistavusia terpe, kurioje yra imanoma komunikacija, informacijos kaupimas bei perdavimas. Internetas – laisvai prieinamas globalus telekomunikacinis tinklas. Internetui budinga:

Jame kaupiama bet kurio pobud˛io informacija;

Did˛ioji dalis informacijos prieinama bet kuriuo metu;

Internetas igalina priejima prie informacijos tais paciais telekomunikaciju tinklais fiziniams bei juridiniams asmenims;

Informacija gali buti gaunama ir siunciama bei talpinama iš bet kurios i bet kuria pasaulio vieta (erdves ir laiko apribojimai tampa minimalus). Nusikaltimai, kurie atliekami naudojantis skaitmeninemis technologijomis, nera visiškai nauja nusikalstama veikla. Tai tradiciniai nusikaltimai – vagystes, terorizmas, šanta˛as, asmens teisiu pa˛eidimas, kurie informaciniu technologiju itakoje igavo nauja forma. Tokiems nusikaltimams atlikti reikia nauju igud˛iu ir ˛inojimo. Nusikaltimai gali buti susije su pardavimais internete, banku saskaitu pasisavinimas, grasinimas elektroniniu paštu, dideliu sumu viliojimas pervesti i nurodytas saskaitas, platinami neleistino turinio tekstai, piratavimas bei autoriniu teisiu pa˛eidimai ir kiti nusikaltimai, kuriems atlikti kompiuteris buvo panaudotas kaip pagrindinis irankis. Internetas, kaip reiškinys, anksciau nebuvo valstybes kontroles objektas, taciau dabar vis daugiau demesio pradedama kreipti i šia problema. Vokietijoje 2000 m. kompiuteriniu nusikaltimu u˛registruota apie 25 % daugiau, negu 1999 m. Apie penktadali u˛registruotu kompiuteriniu nusikaltimu 2000 m. yra sukciavimai kreditinemis kortelemis. 2000 m. Vokietijoje u˛registruota 56 tukst. kompiuteriniu nusikaltimu. Dabar šie nusikaltimai nevadinami kompiuteriniais, o nusikaltimai, kurie ivykdomi, panaudojant kompiuterines ir ryšiu priemones. Absoliuti dauguma isilau˛imu i asmeninius kompiuterius iš interneto lieka nepastebeti. JAV federalinio tyrimo biuro (FBI) duomenimis, kasmet u˛registruojama tik ma˛daug 5 procentai nelegalaus land˛iojimo po svetimus kompiuterius atvejai. Yra labai daug nesaugios programines irangos, joje pilna klaidu, labai daug nemokanciu ja naudotis ar daranciu klaidu konfiguruojant serverius. Pagrindine problema – blogos, nepatikimos programos. Pagrindines programos kaltininkes – operacines sistemos ir da˛niausiai vartojamos programos. Tolesni kaltininkai – tinklo administratoriai ir pri˛iuretojai. Jie nepakankamai da˛nai atnaujina sistema, netaiso populiariu spragu, nesidomi virusais ir hakeriu išmonemis, blogai konfiguruoja sistema ar tiesiog tingi pasirupinti apsauga. Taigi kaip matyti, interneto nusikaltimams atsirasti yra daug prie˛asciu. Kreditines korteles ir banku saskaitos Vienas pagrindiniu ir vis labiau viliojanciu dalyku internete – elektronines parduotuves. Svetaines kuriamos kaip puošnus katalogai, lankytojai aptarnaujami 24 valandas per para, konsultuojami kilus problemoms ir pan. Pirkejas nurodo savo kreditines korteles numeri ar saskaitos numeri ir taip apmoka u˛ pirkinius. Tuo tarpu nusikaltelis lengvai gali pasinaudoti tais duomenimis. ˇmogaus, su˛inojes jusu kreditines korteles numeri ir juo pasinaudojes, gali buti bet kurioje pasaulio vietoje. Dar vienas virtualios apgavystes budas – tinklapyje prašoma paaukoti ar dar ne˛inia kokiems tikslams pervesti pinigu suma i tam tikra saskaita. Da˛niausiai prašoma operacijoms, išradimams ir panašaus pobud˛io veiklai. Siekiant u˛tikrinti saugia elektroniniu parduotuviu veikla, naudojamos ivairios priemones ir budai. Vienas stipriausiu – kriptografija, kuri naudoja viešojo rakto kodavima, skirta saugoti elektronini pašta ir duomenu failus. Yra nema˛ai programiniu irangu, u˛tikrinanciu tinklalapio sauguma. Viena naujoviu – elektroninis parašas. El. pašto bombardavimas Konkreciu el. pašto adresu išsiunciamas didelis laišku kiekis ar labai dideliu laišku kiekis. Vartotojas gauna 100 000 laišku ir daugiau, nespeja ju trinti. Tai labai panašu i reklamos lankstinuku metyma realiose pašto de˛utese, skirtumas tik tas, kad popierius kainuoja daugiau, o el. laiškus siuntineja serveriai. Tokie kriminaliniai nusikaltimai pridaro ˛alos ir eiliniam vartotojui, ir serveriams, kurie perkraunami nereikalinga informacija ir dirba ne vartotojams, o reklaminiu laišku šiukšlintojams. Deja, kovoti su šiomis virtualiu nusikaltimu rušimis yra beprasmiška. JAV isigaliojes istatymas, kad firmos-šiukšlintojos yra baud˛iamos. Stambesnes imones irengia iranga, filtruojancia ir sustabdancia pranešimus, siunciamus iš tam tikro adreso. Isibrovimas i kito kompiuteri ivairiais tikslais ir hakeriai Nauju budu isilau˛ti atsiranda kasdien. Isibrovus galima su˛inoti, ka jus spausdinate, ka matote ekrane, galima trukdyti valdyti pele, išpešti iš jusu kompiuterio naudingos informacijos paciam isibroveliui ir pan. Tai bene pelningiausias budas, nes operuojama informacija. Be to, galima isibrauti i banka ir panaudoti jusu kompiuteri, kaip iranki tam atlikti. Isibroveliai yra vadinami hakeriais, kurie puola tik del „sportinio“ intereso. Jiems patinka palikti savo „vizitine kortele“. Virusai Kompiuterinis virusas – tai ˛mogaus sukurta programa, kuri:

plinta pati save perkopijuodama;

da˛niausiai sukuria i save panašia arba lygiai tokia pacia kopija;

savo kopija pripildo prie „šeimininko“, kad kreipiantis i „šeimininka“, ji galetu veikti. Virusai, u˛krete sistema gali pakenkti ivairiai:

suma˛inti sistemos darbo sparta;

neleisti atlikti kai kuriu operaciju;

nepastebimai modifikuoti duomenis;

ištrinti kai kurias rinkmenas;

sunaikinti rinkmenu sistema;

modifikuoti rinkmenu sistemos duomenis;

fiziškai sugadinti kai kuriuos irenginius. Virusai tik gadina kompiuterius, daro materialine, moraline ˛ala, bet virusu kurejai pelno negauna. Iš ju pelnosi tik antivirusiniu programu kurejai ir kompiuterius tvarkancios firmos. Virusu kureju am˛iaus grupes:

13-17 metu paaugliai, kurie domisi kompiuteriais, o ne sportu ar sportiniais ˛aidimais bei nesupranta daugumos savo bendraam˛iu poelgiu.

18-24 metu studentai. ˇavisi ne tik tuo, kad dauguma virusu parašyta labai profesionaliai, bet ir tuo, kad jie „nieko negadina“. Mano, kad piratiniu programu nereiketu naudoti, taciau nevengia ju.

Suauge profesionalai. Teigia, kad virusu rašymas jiems yra betiksle treniruote ir išmoko programuoti tik noredami gauti gerai apmokama darba, kurio negavo. ATSIMINKITE, KAD: Virusas negali atsirasti pats savaime – jis yra parašytas;
Da˛niausiai virusai plinta per diskelius arba elektroniniu paštu atsiustus failus;
Visi virusai yra daugiau ar ma˛iau ˛alingi.
Neleistini tekstai ir autoriniu teisiu pa˛eidimai Piratavimas – nelegalus programines irangos kopijavimas ir platinimas be leidejo sutikimo. Internete yra nema˛ai programu, kurias galima parsisiusti ir u˛ tai nereikia moketi ne cento. Taciau dauguma tokiu „taupytoju“ nesusimasto apie šiu programu kokybe ir trukumus bei sunkumus, kuriuos gali jos sukelti. Kompiuterines programos laikomos autoriaus teises objektu. Autoriu teisiu objektai taip pat yra kuriniu ar duomenu rinkiniai, duomenu bazes, kurie del turinio parinkimo ar išdestymo yra autoriaus intelektines kurybos rezultatas. Jaunimas labai megsta siustis muzikos ar kino irašus iš interneto. Del tokiu nusikaltimu kencia autoriai, leidejai, irašu kompanijos. Yra speciali istatymu baze ir Lietuvoje, skirta autoriu teisiu apsaugai. Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau domimasi tokio pobud˛io nusikaltimais ir pa˛eidejai vis da˛niau sulaukia bausmes. Daugejant virtualiu nusikaltimu, atsiranda butinybe imtis papildomu priemoniu nusikaltimu prevencijos ir kontroles srityje, kurios pa˛abotu ir u˛kirstu kelia nusikalstamoms veikoms. Virtualus nusikaltimai naikina iki tol egzistavusias sienas ir tampa ne tik vidine šalies, bet ir tarptautine problema.