Informacinė visuomenė – tai ne tik naujų technologijų, bet ir naujos kultūros visuomenė, kuriai būdingas kitoks asmenybės tipas ir socialiniai santykiai. Keičiasi prieiga prie informacijos, todėl keičiasi santykiai su masinės informacijos priemonėmis. Visuomenei tampant informacine, neišvengiamai tobulėja ir masinės informavimo priemonės, iš dalies ir televizija. Kompiuterinės technologijos tampa šiuolaikinės civilizacijos sistema, kuri keičia ekonominę, politinę ir socialinę visuomenės struktūrą. Neseniai atsirado terminas „infostruktūra“, kuris apibūdina informacines infrastruktūras. Norint sujungti visas informacines tarnybas, kurios pritaiko ir standartizuoja interneto paslaugas perduodant teksto, vaizdo ir garso informaciją bet kuriam vartotojui bet kurioje vietoje, sukurtas Nacionalinės informacinės infrastruktūros plėtros projektas, kuriame planuojama plėsti informacines magistrales.

Išmesk televizorių ir įsijunk internetą!

1992 metais Prezidento rinkiminės kampanijos metu kandidatas į viceprezidentus Albertas Goras (Albert Gore) iškėlė idėją kurti informacines magistrales, kurios turėtų skatinti ekonomiką aktyvumą taip, kaip, pavyzdžiui, prieš keletą dešimtmečių ekonomikos šuolį lėmė automagistralių statyba Valstijose. Kai nugalėjęs respublikoną Džordžą Bušą (George Bush) JAV prezidentu tapo demokratas Bilas Klintonas (George Bush), o viceprezidentu A. Goras, informacinių magistralių projektas tapo Nacionalinės informacinės infrastruktūros plėtros programos dalimi.

Norint įgyvendinti programą, buvo svarbu užtikrinti privataus kapitalo finansavimą. Potencialiais investuotojais buvo laikomos regioninės telekomunikacijų kompanijos ir kabelinės televizijos operatoriai, kurie buvo pasiruošę realizuoti Nacionalinės informacinės infrastruktūros projektą. Mainais už tai jie reikalavo panaikinti kai kuriuos valstybės taikomus suvaržymus – regioninės telekomunikacijų kompanijos prašė leisti plėtoti kabelinę televiziją ir telefono ryšį, o kabelinės televizijos operatoriai siekė leidimo vietiniam telefono ryšiui. JAV Kongrese buvo pristatyti keli vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai, o siekimas sudominti investuotojus realizuoti šį projektą tapo telekomunikacijų bendrovių ir kabelinių televizijos tinklų operatorių kova dėl valdžios. Taip informacinių magistralių projektas turėjo įtakos masinėms informavimo priemonėms, ypač – interaktyvios televizijos kūrimui.

Televizija plėtojosi tam tikrais etapais – aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kabelinės televizija sparčiai plito. Baigiantis devintajam dešimtmečiui, pradedamas naudoti optinis kabelis, todėl buvo galima transliuoti dešimt kartų daugiau kanalų, taip pat perduoti daugiau informacijos.

Technologijų revoliucija galima pavadinti perėjimą prie skaitmeninio duomenų perdavimo. Techniniai standartai turėjo būti pritaikyti skaitmeninėms programoms, pritaikytoms „dvipusei“ televizijai (two-way enhanced television), todėl 1983 metais suformuotas Televizijos sistemų įgyvendinimo projektas (Advanced Television Systems Committee – ATSC). 1996 metų Valstybinė ryšių komisija (The Federal Communications Commission (FCC) patvirtino pagrindinius skaitmeninės televizijos standartus, kuriuose aptartos sąlygos dėl kompensacijos transliuotojams bei kompromiso su televizijos ir kompiuterių porgraminės įrangos gamintojais. Valstybinė komisija reikalavo, kad visi JAV televizijos kanalai iki 2003 metų pereitų prie skaitmeninio transliavimo, o 2006 metais analoginė televizija nustotų egzistuoti.

Prie kompiuterio

Skaitmeninis transliavimas vyksta tokiu būdu: analoginis siganalas paverčiamas skaitmeniniu ir atvirkščiai. Tai leidžia perduoti didelės apimties informaciją daug greičiau, negu analogine linija (vidutiniškai 10-20Mb/s). Palyginkime: perdavimo greitis analoginiu būdu – 128 Kb/s. Gaunamo vaizdo kokybė daug geresnė už įprasto.

Svarbu ir tai, jog skaitmeninė transliacija leidžia saugoti vaizdo informaciją kietuosiuose diskuose tokiu pačiu būdu, kaip ir kompiuteryje.

Palydovinio ir kabelinio skaitmeninio transliavimo rinka sparčiai plečiasi. JAV apie 10 proc. namų gali žiūrėti skaitmeninę televiziją. Spėjama, kad 2005 metais 117 mil. namų visame pasaulyje turės galimybę žiūrėti skaitmeninę televiziją, naudodamiesi kabelinės televizijos operatorių paslaugomis. Kompanija „Microsoft“ į kabelinę televiziją „Comcast“, tuo pačiu ir į skaitmeninės televizijos plėtrą, investavo apie milijardą JAV dolerių. Tai pakeitė situaciją kabelinės televizijos rinkoje, kuri yra patyrusi nuosmūkį. Tiesioginė palydovinė transliacija bus pasiekiama 145 milijonams namų visame pasaulyje. JAV planuojama padidinti namų, kuriuose bus galima žiūrėti skaitmeninę televiziją, skaičių iki 82 milijonų.

Skaitmeninė televizija reikalauja didelių investicijų, tuo tarpu kabelinių televizijų pajamos auga mažesniais tempais. Todėl nedidelės įmonės ragina spręsti perėjimo prie skaitmeninės televizijos problemą kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, Niujorke įsikūrusi bendrovė ACTV sukūrė programinę įrangą, kuria tuo pačiu metu galima siųsti 4 skaitmeninius šaltinius vienu kabeliu, todėl nereikai didinti kanalo skvarbos. Žiūrovas gali pasirinkti informaciją, kurią nori peržiūrėti, iš jam siūlomų variantų: išsilavinimas, sportas ir t.t.

Parengta pagal G. F. Seliukovo knygą „Informacinių ir televizijos technologijų konvergencija: naujos televizijos galimybės JAV“.