Spausdinimo sąnaudos – vis dar tamsus miškas įmonėms

Publikuota: 2012 m. vasario 1 d. trečiadienis

Nors sąnaudas sunkmečiu kompanijos siekia mažinti, įmonių atstovų apklausa rodo, kad kasdienėms išlaidoms, tokioms kaip spausdinimas, netaupoma. Internetinė apklausa atskleidžia, kad penktadalis įmonių vadovų ir IT specialistų nežino, kiek bent apytiksliai per mėnesį jų įmonė išleidžia spausdinimui ar kopijavimui. Tokia pati dalis (21 proc.) neįsivaizduoja ir vieno lapo spausdinimo kainos.

„Paradoksalu, tačiau net ir įmonių išlaidų mažinimo metu spausdinimo ar kopijavimo paslaugos įmonių vadovams išlieka vis dar tamsus miškas – didelė dalis jų neseka ir nežino, kiek išlaidų kasdien įmonei pareikalauja šios paslaugos. Daugeliui jos atrodo nereikšmingos, tačiau susumavus mėnesio ar metų išlaidas spausdinimui, jo įrenginiams ir techniniam aptarnavimui, sumos dažniausiai viršija įmonės vadovų įsivaizduojamas“, – sako UAB „Konica Minolta Baltia“ generalinis direktorius Voldemaras Dudėnas.

Bendros nuomonės tarp apklaustųjų dėl vieno lapo spausdinimo kainos taip pat nėra. 40 proc. vadovų ir IT specialistų mano, kad vieno lapo spausdinimas įmonei kainuoja 1–5 centai, 29 proc. nuomone, kaina svyruoja nuo 5 iki 10 centų, o  11 proc. apklaustųjų kainas įvertino net iki 4 kartų daugiau nei didžioji dauguma – 10–20 centų.

 „Spausdinimo savikaina labai priklauso nuo įrenginio, kuriuo yra spausdinama. Natūralu, kad kuo naujesnis, galingesnis įrenginys, tuo kokybiškiau ir pigiau spausdina, be to, jo ir funkcionalumas didesnis. Brangiausiai spausdina patogiausiais laikomi – staliniai aparatai: jų kopijos savikaina gali siekti 20–50 centų ir daugiau, priklauso, ar tai – lazerinis, ar rašalinis, ar spalvinis spausdinimo įrenginys“, – sako V. Dudėnas.

Nors 42 proc. apklaustų vadovų mano, kad jų kompanija per mėnesį spausdinimui skiria iki 200 litų, UAB „Konica Minolta Baltia“ generalinio direktoriaus V. Dudėno teigimu, tokios išlaidos net ir mažai įmonei yra gerokai per mažos – tikėtina, kad įmonių vadovai į šias išlaidas pamiršta įtraukti spausdinimo įrenginių kainą, techninę priežiūrą, valymą, remontą, elektros sąnaudas spausdinimui.

„Dažnas klientas nežino vidutinės atspausdinto lapo kainos ar tik numano, kokia ji galėtų būti, nors konkrečiai suskaičiavus ji gali net kelis kartus išaugti. Kaina priklauso ir nuo naudojimosi įrenginiu, ir jų galingumo, ir nusidėvėjimo. Į savikainą turi būti įtrauktos įsigijimo, eksploatacinių medžiagų, dalių ir aptarnavimo, sugaištamo darbo laiko, taip pat remonto ir elektros sąnaudos“, – sako V. Dudėnas.

Išlaidų mažinimą spausdinimui didžioji dalis vadovų sieja su atsisakymu investuoti į naujus įrenginius: trečdalis apklaustų vadovų nesiruošia investuoti į spausdinimo prietaisus.

„Įmonės dar neįvertina realių sąnaudų, skirtų spausdinimui. Kompanijos veržiasi diržus kalbant apie dideles investicijas, tačiau nepagalvoja, kad net ir nedideli sutaupymai, susidarantys vienam atspausdintam lapui ar kopijai, gali leisti sutaupyti nemažas sumas per mėnesį ar metus. Tiesa yra tokia, kad remontas, didesnės senesnių įrenginių eksploatavimo sąnaudos padidina spausdinimo kainas, taip pat nukenčia spausdinimo kokybė ir yra tuščiai eikvojamas darbuotojų laikas, todėl užtenka tik perorganizuoti turimą įrangą, dalį pakeisti nauja ir taip galima išlaidas žymiai sumažinti“, – sako UAB „Konica Minolta Baltia“ generalinis direktorius V. Dudėnas.

Internetinė apklausa buvo atlikta UAB „Konica Minolta Baltia“ kompanijos užsakymu sausio 25–27 dienomis. Apklausoje apie spausdinimo įpročius įmonėse dalyvavo 548 žmonės, iš jų trečdalis buvo įmonių vadovai ir IT specialistai, o likusieji – kiti kompanijos darbuotojai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nuo popierinių prie 100 proc. elektroninių PVM sąskaitų faktūrų

Viena stambiausių IT bendrovių Lietuvoje „Konica Minolta Baltia“ ir „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ (SSC) įgyvendino bendrą projektą, leidžiantį visiškai atsisakyti popierinių PVM sąskaitų faktūrų. skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »