Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie LR Vyriausybės užsakymu „TNS Gallup“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik 11 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų naudojantis internetu teko susidurti su įvairiomis saugumo problemomis.

Tarp jų dažniausiai minimi kompiuterių virusai ir nepageidaujami elektroniniai laiškai, daug rečiau – įsilaužimas į kompiuterių tinklus ir visai retai – sukčiavimas su kredito kortelėmis.

41 proc. Lietuvos interneto vartotojų nurodė, kad niekada nėra susidūrę su saugumo problemomis. Analogiškame tyrime, atliktame 2002 m. vasarą Europos Sąjungos šalyse, su saugumo problemomis nesusidūrė kiek daugiau – 54 proc. internautų. Vis dėlto nuo to laiko kompiuterių saugumo, ypač neprašytų laiškų siuntimo, rodikliai Europoje augo.

Tiek Lietuvos, tiek ES internautai dažniausiai susiduria su dviem saugumo problemomis – kompiuterių virusais bei neprašytais el. laiškai. Beveik pusei (48 proc.) besinaudojančių internetu Lietuvoje teko susidurti su kompiuterių virusais, 45 proc. yra gavę nepageidaujamų elektroninių pranešimų, angliškai vadinamų „spam“. Su nepageidaujamais laiškais praėjusią vasarą susidūrė 35 proc. Europos internautų, o su kompiuterių virusais „susipažinę“ teigė 23 proc. internetą naudojančių europiečių.

Tyrimo duomenimis, su įsilaužimu į kompiuterių tinklus susidūrė kiek daugiau nei 9 proc. Lietuvos internautų, arba mažiau nei 2 proc. Lietuvos gyventojų. Su įsilaužimais dažniau teko susidurti jaunimui. Tuo tarpu su apgaulingu mokėjimo kortelių naudojimu, apklausos duomenimis, susidūrė vos 1,4 proc. šalies internautų – daugiausiai vyresnių ir aukštesnes pajamas turinčių vartotojų.

Europos Sąjungoje atlikti ilgamečiai tyrimai rodo, kad su kompiuteriniais virusais dažniau susiduria vyrai ir pastoviose darbo vietose dirbantys respondentai. Ši tendencija pasitvirtino ir Lietuvoje – dažniau su virusais ir neprašytais laiškais susiduria daugiau uždirbantys vyrai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose.

48 proc. Lietuvos interneto vartotojų yra susidūrę su virusais, bet tarp didžiųjų miestų gyventojų šis skaičius išauga iki 60 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių tyrimo dalyvių – net iki 72 proc. Įdomu tai, kad virusai dažniau palietė vyresnius nei 25 metų respondentus (58 proc.), nei internetu besinaudojantį jaunimą (38 proc.). Pagal virusų paplitimo rodiklius Lietuva artima aukščiausias technologijas naudojančioms ES šalims 2002 m. vasarą.

Su neprašytais elektroniniais laiškais („spam“) sakėsi susidūrę 45 proc. visų internautų. Tokius laiškus gauna daugiau nei pusė (51 proc.) vyresnių nei 25 metų ar aukštesnes pajamas gaunančių interneto vartotojų. Aukštąjį išsilavinimą turinčių interneto vartotojų tarpe šis skaičius siekia 64 proc. Tik 38 proc. po internetą naršančio jaunimo teigė susidūrę su neprašytais laiškais. Jaunesni interneto vartotojai daugiau žino apie įsilaužimus bei kredito kortelių numerių pasisavinimą.

„Tyrimas patvirtino, kad su saugumo problemomis dažniausiai susiduria tie interneto vartotojai, kurie intensyviausiai naudojasi moderniomis informacinėmis technologijomis – tai gana jauni, gyvenantys didmiesčiuose, gaunantys didesnes pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą Lietuvos gyventojai. Jie pirmiausia turėtų rūpintis antivirusinėmis ir laiškų filtravimo programomis. Tuo tarpu kompiuterinio įsilaužimo ar neteisėto banko kortelių informacijos naudojimo internete problema Lietuvoje kol kas nėra tokia didelė. Pastarąjį faktą lemia tai, kad kol kas Lietuvoje apskritai tik nedidelė dalis žmonių naudojasi kredito kortelėmis – 2003 m. rugsėjo pabaigos duomenimis, Lietuvos bankai buvo išdavę tik 45 tūkst. kredito kortelių,“ – sakė Informacinės visuomenės plėtros komiteto strategijų ir programų skyriaus vedėja Ieva Žilionienė.

„TNS Gallup“ atliktame tyrime dalyvavo 1000 atsitiktinai atrinktų visos Lietuvos 15-74 metų amžiaus gyventojų. Apklausa buvo vykdoma 2003 m. spalio 1-15 d. Europos Sąjungos saugumo problemų duomenys cituojami pagal „EOS Gallup Europe“ 2002 m. gegužės–birželio mėn. atliktą apklausą, kuriame dalyvavo 30336 suaugusių gyventojų 15 ES šalyse.