Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai pirmą kartą sukūrė nanometrinį optinį kvantinės atminties lustą. Tai svarbus atradimas plėtonat kvantines kompiuterių ir tinklų technologijas, galėsiančias informaciją apdoroti daug greičiau ir mažesniuose įrenginiuose.

„Ši technologija ne tik leidžia leidžia sumažinti kvantinės atminties įrenginius, bet ir geriau kontroliuoti atskirų atomų bei  kvantų sąveiką“, – teigia vienas iš kūrėjų Tian Zhong

Tradicinėje kompiuterių atmintyje atskiri informacijos bitai saugomi kaip 0 arba 1. Kvantiniuose kompiuteriuose duomenys saugomi kvantiniais bitais (kubitais). Nuo įprastų bitų jie skiriasi tuo, kad kubitai įgyti ne tik 0 ar 1 reikšmę, bet ir abi šias reikšmes tuo pačiu metu (superpozicija), tad duomenis galima saugoti daug efektyviau. Naujasis lustas perkelia informaciją į šviesos fotonus, kurie neturi nei krūvio, nei masės, tad iš jų galima kurti tobulesnius kompiuterinius prietaisus.

Naujoji mikroschema sudaryta iš atminties modulių masyvo. Kiekviename modulyje yra retųjų žemės elementų jonų turintis kristalas. Modulio ilgis yra 15µm, o plotis – 0,7µm, tai yra maždaug eritrocito dydžio. Šiuose moduliuose yra fotonus sugaunantys ir išlaikantys elementai. Atšaldę modulius iki 0,5 K (–272,7 °C), mokslininkai lazeriais kiekvieną modulį „apšaudė“ atskirais fotonais, kur juos sugerdavo optiniai elementai. Šios struktūros fotonus išlaikė 75 nanosekundes, paskui šviesa sklisdavo tolyn. Patikrinus modulius praėjusius fotonus, paaiškėjo, kad juose tebėra pradinė informacija. Tyrėjų teigimu, klaidų koeficientas tebuvo 3%.

Kad lustus būtų galima praktiškai naudoti kvantiniuose tinkluose, skirtuose informacijos perdavimui dideliais atstumais, jie turi gebėti saugoti informaciją bent vieną milisekundę. Būtent tai ir stengsis pasiekti mokslininkai. Tyrimas buvo publikuotas žurnale „Science“.