Sukurtas atminties lustas padės greičiau apdoroti informaciją

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 15 d. penktadienis

Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai pirmą kartą sukūrė nanometrinį optinį kvantinės atminties lustą. Tai svarbus atradimas plėtonat kvantines kompiuterių ir tinklų technologijas, galėsiančias informaciją apdoroti daug greičiau ir mažesniuose įrenginiuose.

„Ši technologija ne tik leidžia leidžia sumažinti kvantinės atminties įrenginius, bet ir geriau kontroliuoti atskirų atomų bei  kvantų sąveiką“, – teigia vienas iš kūrėjų Tian Zhong

Tradicinėje kompiuterių atmintyje atskiri informacijos bitai saugomi kaip 0 arba 1. Kvantiniuose kompiuteriuose duomenys saugomi kvantiniais bitais (kubitais). Nuo įprastų bitų jie skiriasi tuo, kad kubitai įgyti ne tik 0 ar 1 reikšmę, bet ir abi šias reikšmes tuo pačiu metu (superpozicija), tad duomenis galima saugoti daug efektyviau. Naujasis lustas perkelia informaciją į šviesos fotonus, kurie neturi nei krūvio, nei masės, tad iš jų galima kurti tobulesnius kompiuterinius prietaisus.

Naujoji mikroschema sudaryta iš atminties modulių masyvo. Kiekviename modulyje yra retųjų žemės elementų jonų turintis kristalas. Modulio ilgis yra 15µm, o plotis – 0,7µm, tai yra maždaug eritrocito dydžio. Šiuose moduliuose yra fotonus sugaunantys ir išlaikantys elementai. Atšaldę modulius iki 0,5 K (–272,7 °C), mokslininkai lazeriais kiekvieną modulį „apšaudė“ atskirais fotonais, kur juos sugerdavo optiniai elementai. Šios struktūros fotonus išlaikė 75 nanosekundes, paskui šviesa sklisdavo tolyn. Patikrinus modulius praėjusius fotonus, paaiškėjo, kad juose tebėra pradinė informacija. Tyrėjų teigimu, klaidų koeficientas tebuvo 3%.

Kad lustus būtų galima praktiškai naudoti kvantiniuose tinkluose, skirtuose informacijos perdavimui dideliais atstumais, jie turi gebėti saugoti informaciją bent vieną milisekundę. Būtent tai ir stengsis pasiekti mokslininkai. Tyrimas buvo publikuotas žurnale „Science“.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »