Švari aplinka ne tik mums, bet ir ateities kartoms

Publikuota: 2003 m. lapkričio 21 d. penktadienis
Brangiausias žmogaus turtas – sveikata, kuri priklauso nuo mus supančios gyvenamosios aplinkos – oro, kuriuo mes nuolat kvėpuojame, dirvožemio, kuriame išauginame žemės ūkio kultūros derlių, vandens, kurį mes geriame. Žmogus savo veikla keičia aplinką. Intensyvėjantis šalies ekonominis gyvenimas, auganti pramonė ir energetika, spartėjanti žemės ūkio plėtra, miestų infrastruktūra, didėjantis automobilių transporto srautas ją teršia įvairiais atmosferos teršalais, atliekomis, gamybinėmis nuotekomis. Aplinkos tarša įtakoja floros ir faunos pasaulį, jo biologinę įvairovę: pagerėjus aplinkos kokybei, Lietuvoje pagausėjo saugomų retų rūšių gyvūnų – stumbrų, griežlių, ūdrų, perpelių, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos institucijų uždavinių – aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas. Prisiminkime šiuo metu Lietuvos aplinkosaugininkams nerimą keliančius Rusijos naftos bendrovės „Lukoil“ ketinimus išgauti naftą Baltijos jūroje šalia Kuršių nerijos nacionalinio parko, kuris yra UNESCO globojamo Pasaulio kultūros paveldo dalis, ir su juo susijusias ekologinio saugumo problemas, aktyviai svarstomus branduolinės energetikos saugos klausimus, susijusius su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyvių atliekų tvarkymu ir t.t. 1996 metais Aplinkos ministerija, finansuojant Europos Komisijai ir JAV tarptautinei plėtros agentūrai, įsteigė VŠĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą. Jis remia visuomeninį ir privatų sektorių, įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus, mažinančius neigiamą ūkinės veiklos įtaką, kad švari aplinka suptų ne tik mus, bet ir ateities kartas. Pasak LAAIF direktoriaus Dariaus Minderio, kiekviena įmonė turi didesnių ar mažesnių problemų, susijusių su aplinkos teršimu, tačiau dauguma jų susiduria su finansiniais sunkumais. Reikia pinigų skirti investicinio projekto parengimui, gaunant paskolą ar subsidiją, reikia įrodyti bankui, kad pakaks lėšų ją grąžinti. Siekiant gerinti aplinkos apsaugos kokybę, išsaugoti sveiką ir švarią aplinką, LAAIF skiria prioritetus žaliavų taupymui, nuolatiniam darbuotojų mokymui, sistemingai taršos bei veiklos, įtakojančios aplinką, priežiūrai. Visi aplinkosauginio efekto tęstinumą užtikrinantys aplinkos apsaugos projektai yra reikšmingi, nes sumažina egzistavusią iki projekto neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai – atmosferos, paviršinio ir požeminio vandens telkinių taršą. Iki šios dienos LAAIF finansavo ir finansuoja apie 50 projektų, kuriuose dalyvauja privačiojo ir visuomeninio sektoriaus institucijos – Elektrėnų, Klaipėdos, Alytaus miestų bei Pasvalio, Ignalinos, Šilutės rajonų savivaldybės, švietimo įstaigos, šilumos tiekimo, atliekų bei antrinių žaliavų tvarkymo, kelių ir tiltų statybos, mėsos ir pieno perdirbimo įmonės. Kaip teigia Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius Darius Minderis, įgyvendinti aplinkosauginius projektus įmones paskatina kelios priežastys: jos sutinka įgyvendinti projektus, kad netektų mokėti didelių baudų už aplinkos taršą, kitos suvokia, kad, įstojus į Europos Sąjungą, kurioje keliami griežti reikalavimai aplinkos kokybės valdymo sektoriuje, bus priverstos užsidaryti. Šiuose projektuose prioritetas teikiamas pavojingų ir buitinių gamybinių atliekų tvarkymui (per metus Lietuvoje susidaro apie 4,1 tūkst. tonų atliekų), gamybinių bei paviršinių nuotekų ir nuotekų dumblo valymui ir atmosferos apsaugai (2002 metais į aplinkos orą pateko 94,2 tūkst. tonų teršalų). Dėl šių projektų finansavimo galime džiaugtis naujomis ir renovuotomis hidroelektrinėmis, modernia ir efektyvia atliekų perdirbimo, oro ir nuotekų valymo įranga, garo ir šiluminėmis katilinėmis, pagerėjusiu gatvių apšvietimu ir patalpų apšildymu. Bendradarbiaujant su UAB „Penkių kontinentų“ įmonių grupe ir dizaino studija „Lietaus dizainas“, buvo sukurta ir ką tik internete pasirodė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo interneto svetainė www.laaif.lt. Pirmajame svetainės puslapyje, sukurtame panaudojant „Flash“ technologiją, besisklaidantys ilgaamžio ąžuolo, mūsų protėvių laikyto galingumo ir tvirtumo simboliu, lapai kviečia būti neabejingais mus supančiai aplinkai, ją tausoti. Savivaldybių ir verslo atstovai šioje svetainėje supažindinami su institucijos veikla, investicinių projektų finansavimo sąlygomis, kreipimosi į LAAIF tvarka, informacinėmis formomis ir naudingais patarimais jas pildant, rekomenduojamu investicinių projektų turiniu, finansuotais projektais, taip pat pateikiamos nuolat atnaujinamos aktualios naujienos apie LAAIF dalyvavimą konferencijose, seminaruose, susitikimus su verslininkais, įgyvendintų projektų pristatymus viešajame ir privačiajame sektoriuje. Į svetainę įdiegta turinio valdymo sistema „I-manager“, kuria galima operatyviai atnaujinti svetainę iš bet kurios vietos, kur yra interneto ryšys. Racionali atliekų tvarkymo sistema, naujos įrangos diegimas ir modernizavimas visuomeninėse ir privačiose institucijose ne tik didina darbo našumą bei efektyvumą, įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumą, bet ir tenkina visuomenės poreikius gyventi ir džiaugtis švaresne, sveikesne aplinka.
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »