Švietimo sistemos bibliotekoms – naujausios RFID technologijos

Publikuota: 2006 m. spalio 17 d. antradienis

Vilniuje atidaryta nauja moderni vaikų biblioteka

UAB „Siemens“ pristatė RFID (Radio Frequency Identification) technologijų pritaikomumo galimybes Lietuvos švietimo sistemos bibliotekose. Leidinius identifikuojanti ir apsauganti sistema pamažu turėtų pakeisti naudojamą brūkšninio kodo technologiją ir visiškai automatizuoti leidinių išdavimo, grąžinimo ir apsaugos procesus.

Pasak UAB „Siemens“ komunikacijų įmonių tinklų skyriaus vadovo Roko Kvedaro, šiuolaikinė biblioteka visuomenei turi tarnauti kokybiškai, greitai ir būti pasiekiama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. „Jei brūkšninis kodas prieš penkerius metus atrodė geriausia, ką bibliotekoms gali pasiūlyti technologijos, tai šiuo metu jau ryški pasaulinė tendencija taikyti naujos kartos identifikavimo ir apsaugos sistemą, kuri į vieną visumą sklandžiai integruoja visus įstaigos veiklai svarbius procesus“, – teigia R. Kvedaras.

RFID pagrindu automatizuojamos ir paprastos operacijos, kaip knygų identifikacija, ir sudėtingos, kaip leidinių grąžinimas, rūšiavimas, apskaita bei leidinių apsauga nuo vagysčių. Pasak R. Kvedaro, Lietuvos švietimo įstaigoms pritaikyta šiek tiek daugiau nei 100 pasaulio bibliotekų veikianti automatizavimo sistema. Įdiegus leidinių identifikavimo ir apsaugos technologiją, Lietuvos akademinių institucijų bibliotekos atitiktų aukščiausius pasaulio standartus.

Leidiniui identifikuoti RFID sistema naudoja radijo bangas, todėl duomenims gauti nebereikia tiksliai nukreipto lazerio spindulio, nuskaitančio brūkšninį kodą. Vienu metu galima identifikuoti kelis objektus, todėl žymiai  paspartėja knygų grąžinimo procesas.

„Siemens“

RFID technologija leidžia įrašyti duomenis į knygose, žurnaluose ar kompaktiniuose diskuose įklijuotą intelektualią „RFID Label“ etiketę ir vėliau juos nuskaityti nepriklausomai nuo aplinkos ypatumų, matomumo ar padėties. Daugiafunkcinė etiketė veikia ir kaip apsaugos nuo vagystės priemonė – bandant išsinešti išdavimui neužregistruotą leidinį, etiketė automatiškai aktyvuoja bibliotekos apsaugos sistemą.

Automatizacija palengvina ir bibliotekų personalo darbą. „Automatizavus dažniausiai atliekamus procesus – tokius kaip knygų išdavimas, grąžinimas – bibliotekose sumažėtų lankytojų eilės, darbuotojai daugiau dėmesio galėtų skirti lankytojams, todėl žymiai pagerėtų aptarnavimo kokybė. RFID technologijų įdiegimas palengvintų  ir  saugomų leidinių apskaitą, užtikrintų patikimą apsaugą“, – sako Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė informaciniam aprūpinimui, ūkio ir finansų reikalams Irena Krivienė.

Naujausios technologijos leidžia lankytojui bibliotekoje pasiskolintas knygas grąžinti savarankiškai – tereikia jas įdėti į automatinį knygų grąžinimo aparatą. „RFID Label“ etiketė grąžinimo aparatui radijo bangomis perduoda leidinio duomenis, pagal kuriuos grąžinami objektai vertikaliais ir horizontaliais transporteriais rūšiuojami bei automatiškai gabenami į lentynas.

Kiekvienais metais mokslinei tiriamajai veiklai „Siemens“ skiria daugiau nei 5 mlrd. eurų. Inovacijų diegimas švietimo sistemoje – viena iš prioritetinių sričių.

Adaptuojant naujos kartos leidinių identifikavimo ir apsaugos technologiją RFID Lietuvoje, UAB „Siemens“ bendradarbiauja su produkto kūrėja, šveicarų įmone „Bibliotheca RFID Library Systems AG”, ir jos įgaliotais atstovais Baltijos regione UAB „3Ri“. 2005 metais „Bibliotheca RFID Library Systems AG” už RFID technologijos pagrindu sukurtą bibliotekų automatizavimo sistemą „BiblioChip“ laimėjo „Swiss Technology Award“ apdovanojimą.

Šaltinis: UAB „Siemens“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »