Techninė profilaktika, arba Rytas be žinių

Publikuota: 2008 m. balandžio 28 d. pirmadienis

Radaras
Daugelis rytą nubudę ir televizoriaus ekrane vietoj pamėgtos programos išvydę spalvotas juostas nenustemba – nuo tarybinių metų esame pripratinti prie mėnesinės techninės profilaktikos, kurios metu nutyla ne tik televizijos, bet ir radijo stotys. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pusdienį ištverti informacinę bado dietą – problema.

Be to, kirba klausimas: o jei nutiktų taip, kad visuomenė turėtų būti skubiai informuojama apie vieną ar kitą įvykį, o radijas ir televizija – neveikia? Kaip žinia, tokie įvykiai dažnai ir nutinka tokiais „nepatogiais momentais“. Net ir ilgokai gyvenant užsienyje neteko pastebėti, kad ten kurią nors dieną būtų išjungti visi informacijos kanalai. Tačiau Lietuvos specialistai teigia, jog techninė profilaktika – įprasta visame pasaulyje procedūra. Lietuvoje modernėjant technologijoms jos ketinama atsisakyti tik 2012 m.


Šiandien, kaip portalui „Balsas.lt“  pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro eksploatacijos direktorius Vilius Zlatkus, tokia profilaktika atliekama gerokai rečiau – tik du kartus per metus.

„Įranga tobulėja, mes irgi tobulėjam“, – sakė pašnekovas.

Jis pasakojo, jog suplanavus atjungimą, sugebama patikrinti visą įrangą – ji keičiama, atnaujinama, valoma. Pasak V. Zlatkaus, techninės profilaktika turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų – energetika – mat dabar pastatyti įrenginiai nėra nauji, o elektros energija jais teka be sustojimo. Todėl būtina juos ne tik atnaujinti, bet ir kruopščiai valyti, kad dėl dulkių nekiltų avarijų ir gedimų.

Kitas svarbus elementas – anteniniai įrenginiai, kuriuos reikia nuolat tikrinti, atnaujinti, remontuoti netikėtus gedimus.

V. Zlatkus pasakojo, jog neseniai, pradėjus teikti skaitmeninės televizijos paslaugos, toje pačioje vietoje liko kelios paprastos, trukdančios naujajai paslaugai antenos. Jų užsakovai nebuvo ypač svarbūs, tačiau susitarimai egzistavo ir transliacijų nutraukti nebuvo galima. Techninės profilaktikos metu šios antenos buvo perkeltos į kitą vietą. „Jei mes būtume tą padarę nesuplanavę ir neįspėję žiūrovų bei kompanijų – būtų kilęs nemenkas triukšmas“, – įsitikinęs V. Zlatkus.

Žurnalistas, „Baltijos bangų“ radijo direktorius Rimantas Pleikys portalui „Balsas.lt“ paaiškino, kodėl tokios profilaktikos negalima atlikti naktį – pagal darbų saugos reikalavimus, visi panašūs darbai, ypač susiję su antenomis, turi būti atliekami dieną.

Pasak jo, techninė profilaktika – pasaulinė praktika, kurios galbūt vartotojai nepastebi taip smarkiai, nes retransliuotojai turi atsarginius siųstuvus, įjungiamus sustabdžius pagrindinius.

Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog per Lietuvos radijo ir televizijos centrą savo programas retransliuoja visos didžiosios šalies televizijos ir radijo stotys. Kai kurios, privačios, savo siųstuvų čia netalpina. Šias programas galima matyti net ir techninės profilaktikos metu.

Atliekant ją, kartais dingsta ir kabelinių televizijų programos, tačiau, pašnekovo teigimu, taip nutinka tik tose, kurios nutolusios nuo didžiųjų miestų ir ima programas iš Lietuvos radijo ir televizijos centro siųstuvų. Tuo tarpu kitų kabelinių televizijų techninė profilaktika paveikti neturėtų.

Paklaustas, ar kitose Vakarų šalyse atliekama tokia reguliari ir suplanuota profilaktika, atsakė, jog greičiausiai ne. „Po keleto metų ir mes šito tikrai atsisakysime“, – užtikrino pašnekovas.

Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog jau dabar pradėtai diegti skaitmeninei televizijai profilaktika nereikalinga. Analoginei televizijai jos dar reikia, tačiau tikimasi, jog parkas savo laiką atgyvens be ypatingų atnaujinimų ir pagal Vyriausybės programą turėtų būti išjungtas 2012-aisias.

Po to vienintelis dalykas, trukdantis rytinėms žinioms, tebus Jūsų televizoriaus gedimas.

 

Šaltinis: www.balsas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »