Techninė profilaktika, arba Rytas be žinių

Publikuota: 2008 m. balandžio 28 d. pirmadienis

Radaras
Daugelis rytą nubudę ir televizoriaus ekrane vietoj pamėgtos programos išvydę spalvotas juostas nenustemba – nuo tarybinių metų esame pripratinti prie mėnesinės techninės profilaktikos, kurios metu nutyla ne tik televizijos, bet ir radijo stotys. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pusdienį ištverti informacinę bado dietą – problema.

Be to, kirba klausimas: o jei nutiktų taip, kad visuomenė turėtų būti skubiai informuojama apie vieną ar kitą įvykį, o radijas ir televizija – neveikia? Kaip žinia, tokie įvykiai dažnai ir nutinka tokiais „nepatogiais momentais“. Net ir ilgokai gyvenant užsienyje neteko pastebėti, kad ten kurią nors dieną būtų išjungti visi informacijos kanalai. Tačiau Lietuvos specialistai teigia, jog techninė profilaktika – įprasta visame pasaulyje procedūra. Lietuvoje modernėjant technologijoms jos ketinama atsisakyti tik 2012 m.


Šiandien, kaip portalui „Balsas.lt“  pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro eksploatacijos direktorius Vilius Zlatkus, tokia profilaktika atliekama gerokai rečiau – tik du kartus per metus.

„Įranga tobulėja, mes irgi tobulėjam“, – sakė pašnekovas.

Jis pasakojo, jog suplanavus atjungimą, sugebama patikrinti visą įrangą – ji keičiama, atnaujinama, valoma. Pasak V. Zlatkaus, techninės profilaktika turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų – energetika – mat dabar pastatyti įrenginiai nėra nauji, o elektros energija jais teka be sustojimo. Todėl būtina juos ne tik atnaujinti, bet ir kruopščiai valyti, kad dėl dulkių nekiltų avarijų ir gedimų.

Kitas svarbus elementas – anteniniai įrenginiai, kuriuos reikia nuolat tikrinti, atnaujinti, remontuoti netikėtus gedimus.

V. Zlatkus pasakojo, jog neseniai, pradėjus teikti skaitmeninės televizijos paslaugos, toje pačioje vietoje liko kelios paprastos, trukdančios naujajai paslaugai antenos. Jų užsakovai nebuvo ypač svarbūs, tačiau susitarimai egzistavo ir transliacijų nutraukti nebuvo galima. Techninės profilaktikos metu šios antenos buvo perkeltos į kitą vietą. „Jei mes būtume tą padarę nesuplanavę ir neįspėję žiūrovų bei kompanijų – būtų kilęs nemenkas triukšmas“, – įsitikinęs V. Zlatkus.

Žurnalistas, „Baltijos bangų“ radijo direktorius Rimantas Pleikys portalui „Balsas.lt“ paaiškino, kodėl tokios profilaktikos negalima atlikti naktį – pagal darbų saugos reikalavimus, visi panašūs darbai, ypač susiję su antenomis, turi būti atliekami dieną.

Pasak jo, techninė profilaktika – pasaulinė praktika, kurios galbūt vartotojai nepastebi taip smarkiai, nes retransliuotojai turi atsarginius siųstuvus, įjungiamus sustabdžius pagrindinius.

Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog per Lietuvos radijo ir televizijos centrą savo programas retransliuoja visos didžiosios šalies televizijos ir radijo stotys. Kai kurios, privačios, savo siųstuvų čia netalpina. Šias programas galima matyti net ir techninės profilaktikos metu.

Atliekant ją, kartais dingsta ir kabelinių televizijų programos, tačiau, pašnekovo teigimu, taip nutinka tik tose, kurios nutolusios nuo didžiųjų miestų ir ima programas iš Lietuvos radijo ir televizijos centro siųstuvų. Tuo tarpu kitų kabelinių televizijų techninė profilaktika paveikti neturėtų.

Paklaustas, ar kitose Vakarų šalyse atliekama tokia reguliari ir suplanuota profilaktika, atsakė, jog greičiausiai ne. „Po keleto metų ir mes šito tikrai atsisakysime“, – užtikrino pašnekovas.

Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog jau dabar pradėtai diegti skaitmeninei televizijai profilaktika nereikalinga. Analoginei televizijai jos dar reikia, tačiau tikimasi, jog parkas savo laiką atgyvens be ypatingų atnaujinimų ir pagal Vyriausybės programą turėtų būti išjungtas 2012-aisias.

Po to vienintelis dalykas, trukdantis rytinėms žinioms, tebus Jūsų televizoriaus gedimas.

 

Šaltinis: www.balsas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Šauniausi vaizdo žaidimai žiemos atostogoms

Šiuolaikiniai žaidimai gali prisidėti prie kasdieniam gyvenimui reikalingų įgūdžių formavimo: atsakomybės jausmo, loginio mąstymo, sprendimų priėmimo, reakcijos, kūrybiškumo ir greitos orientacijos. skaityti »

M. Zuckerbergas sukūrė dirbtinio intelekto sistemą

„Facebook“ vadovas pristatė dirbtinio intelekto sistemą, padedančią tvarkytis namuose. skaityti »

Japonai sužymės senjorus QR kodu

Japonijos kompanija „Iruma“ sukūrė nemokamą QR kodu pagrįstų žymių sistemą, kuri padės rasti atminties sutrikimais sergančius pasiklydusius žmones. skaityti »

Lietuvių studentų sukurta programėlė kamšys raštingumo spragas?

Šiaulių universiteto studentai trečiakursiai sukūrė mobiliesiems telefonams pritaikytą išmaniąją programėlę „Pažink ABC“. skaityti »

Kiek įmonėms kainuoja netinkamas IT ūkio valdymas?

IT infrastruktūros valdymo procesų optimizavimas suteikia daugybę privalumų – gali sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti bendrą įmonės kibernetinės apsaugos lygį. skaityti »

Tyrimas, kaip tautiečiai renkasi naują telefoną

Pagal kokius kriterijus tautiečiai renkasi naują telefoną? Kokioms techninės savybės svarbiausios? Kiek svarbi įrenginio spalva? skaityti »

Lietuviai žaidimų kūrėjai turi visus įgūdžius sėkmei pasiekti

Pasaulinės žaidimų rinkos augimas stebimas jau ne vienerius metus. Šiuo metu yra apie 2 milijardus žaidėjų ir prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos žaidimų rinka atneš daugiau nei 90 milijardų JAV dolerių pajamų. skaityti »

„Dell EMC“ Baltijos šalyse vadovaus Pavol Varga

„Dell EMC“ bendrovės vadovu Šiaurės ir Rytų Europos šalyse buvo paskirtas Pavol Varga. skaityti »

Šiuolaikinė darbo vieta: Y kartai reikia pažangiausių technologijų

Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ir darbuotojų poreikiai – moderniausia įranga aprūpinta darbo vieta šiandien tampa neatsiejamu patrauklaus darbdavio atributu. skaityti »

Įvertinti Vyriausybės planai informacinių technologijų srityje

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palankiai įvertino naujosios Vyriausybės, vadovaujamos Sauliaus Skvernelio, planus orientuotis į aukštųjų technologijų sritį, spartinti mokslo ir technologijų plėtros politiką, kurti naujas inovatyvias technologijas bei skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. skaityti »