Techninė profilaktika, arba Rytas be žinių

Publikuota: 2008 m. balandžio 28 d. pirmadienis

Radaras
Daugelis rytą nubudę ir televizoriaus ekrane vietoj pamėgtos programos išvydę spalvotas juostas nenustemba – nuo tarybinių metų esame pripratinti prie mėnesinės techninės profilaktikos, kurios metu nutyla ne tik televizijos, bet ir radijo stotys. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pusdienį ištverti informacinę bado dietą – problema.

Be to, kirba klausimas: o jei nutiktų taip, kad visuomenė turėtų būti skubiai informuojama apie vieną ar kitą įvykį, o radijas ir televizija – neveikia? Kaip žinia, tokie įvykiai dažnai ir nutinka tokiais „nepatogiais momentais“. Net ir ilgokai gyvenant užsienyje neteko pastebėti, kad ten kurią nors dieną būtų išjungti visi informacijos kanalai. Tačiau Lietuvos specialistai teigia, jog techninė profilaktika – įprasta visame pasaulyje procedūra. Lietuvoje modernėjant technologijoms jos ketinama atsisakyti tik 2012 m.


Šiandien, kaip portalui „Balsas.lt“  pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro eksploatacijos direktorius Vilius Zlatkus, tokia profilaktika atliekama gerokai rečiau – tik du kartus per metus.

„Įranga tobulėja, mes irgi tobulėjam“, – sakė pašnekovas.

Jis pasakojo, jog suplanavus atjungimą, sugebama patikrinti visą įrangą – ji keičiama, atnaujinama, valoma. Pasak V. Zlatkaus, techninės profilaktika turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų – energetika – mat dabar pastatyti įrenginiai nėra nauji, o elektros energija jais teka be sustojimo. Todėl būtina juos ne tik atnaujinti, bet ir kruopščiai valyti, kad dėl dulkių nekiltų avarijų ir gedimų.

Kitas svarbus elementas – anteniniai įrenginiai, kuriuos reikia nuolat tikrinti, atnaujinti, remontuoti netikėtus gedimus.

V. Zlatkus pasakojo, jog neseniai, pradėjus teikti skaitmeninės televizijos paslaugos, toje pačioje vietoje liko kelios paprastos, trukdančios naujajai paslaugai antenos. Jų užsakovai nebuvo ypač svarbūs, tačiau susitarimai egzistavo ir transliacijų nutraukti nebuvo galima. Techninės profilaktikos metu šios antenos buvo perkeltos į kitą vietą. „Jei mes būtume tą padarę nesuplanavę ir neįspėję žiūrovų bei kompanijų – būtų kilęs nemenkas triukšmas“, – įsitikinęs V. Zlatkus.

Žurnalistas, „Baltijos bangų“ radijo direktorius Rimantas Pleikys portalui „Balsas.lt“ paaiškino, kodėl tokios profilaktikos negalima atlikti naktį – pagal darbų saugos reikalavimus, visi panašūs darbai, ypač susiję su antenomis, turi būti atliekami dieną.

Pasak jo, techninė profilaktika – pasaulinė praktika, kurios galbūt vartotojai nepastebi taip smarkiai, nes retransliuotojai turi atsarginius siųstuvus, įjungiamus sustabdžius pagrindinius.

Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog per Lietuvos radijo ir televizijos centrą savo programas retransliuoja visos didžiosios šalies televizijos ir radijo stotys. Kai kurios, privačios, savo siųstuvų čia netalpina. Šias programas galima matyti net ir techninės profilaktikos metu.

Atliekant ją, kartais dingsta ir kabelinių televizijų programos, tačiau, pašnekovo teigimu, taip nutinka tik tose, kurios nutolusios nuo didžiųjų miestų ir ima programas iš Lietuvos radijo ir televizijos centro siųstuvų. Tuo tarpu kitų kabelinių televizijų techninė profilaktika paveikti neturėtų.

Paklaustas, ar kitose Vakarų šalyse atliekama tokia reguliari ir suplanuota profilaktika, atsakė, jog greičiausiai ne. „Po keleto metų ir mes šito tikrai atsisakysime“, – užtikrino pašnekovas.

Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog jau dabar pradėtai diegti skaitmeninei televizijai profilaktika nereikalinga. Analoginei televizijai jos dar reikia, tačiau tikimasi, jog parkas savo laiką atgyvens be ypatingų atnaujinimų ir pagal Vyriausybės programą turėtų būti išjungtas 2012-aisias.

Po to vienintelis dalykas, trukdantis rytinėms žinioms, tebus Jūsų televizoriaus gedimas.

 

Šaltinis: www.balsas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »