Daugelis rytą nubudę ir televizoriaus ekrane vietoj pamėgtos programos išvydę spalvotas juostas nenustemba – nuo tarybinių metų esame pripratinti prie mėnesinės techninės profilaktikos, kurios metu nutyla ne tik televizijos, bet ir radijo stotys.
Daugelis rytą nubudę ir televizoriaus ekrane vietoj pamėgtos programos išvydę spalvotas juostas nenustemba – nuo tarybinių metų esame pripratinti prie mėnesinės techninės profilaktikos, kurios metu nutyla ne tik televizijos, bet ir radijo stotys. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pusdienį ištverti informacinę bado dietą – problema.
Be to, kirba klausimas: o jei nutiktų taip, kad visuomenė turėtų būti skubiai informuojama apie vieną ar kitą įvykį, o radijas ir televizija – neveikia? Kaip žinia, tokie įvykiai dažnai ir nutinka tokiais „nepatogiais momentais“. Net ir ilgokai gyvenant užsienyje neteko pastebėti, kad ten kurią nors dieną būtų išjungti visi informacijos kanalai. Tačiau Lietuvos specialistai teigia, jog techninė profilaktika – įprasta visame pasaulyje procedūra. Lietuvoje modernėjant technologijoms jos ketinama atsisakyti tik 2012 m.
Šiandien, kaip portalui „Balsas.lt“ pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro eksploatacijos direktorius Vilius Zlatkus, tokia profilaktika atliekama gerokai rečiau – tik du kartus per metus.
„Įranga tobulėja, mes irgi tobulėjam“, – sakė pašnekovas.
Jis pasakojo, jog suplanavus atjungimą, sugebama patikrinti visą įrangą – ji keičiama, atnaujinama, valoma. Pasak V. Zlatkaus, techninės profilaktika turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų – energetika – mat dabar pastatyti įrenginiai nėra nauji, o elektros energija jais teka be sustojimo. Todėl būtina juos ne tik atnaujinti, bet ir kruopščiai valyti, kad dėl dulkių nekiltų avarijų ir gedimų.
Kitas svarbus elementas – anteniniai įrenginiai, kuriuos reikia nuolat tikrinti, atnaujinti, remontuoti netikėtus gedimus.
V. Zlatkus pasakojo, jog neseniai, pradėjus teikti skaitmeninės televizijos paslaugos, toje pačioje vietoje liko kelios paprastos, trukdančios naujajai paslaugai antenos. Jų užsakovai nebuvo ypač svarbūs, tačiau susitarimai egzistavo ir transliacijų nutraukti nebuvo galima. Techninės profilaktikos metu šios antenos buvo perkeltos į kitą vietą. „Jei mes būtume tą padarę nesuplanavę ir neįspėję žiūrovų bei kompanijų – būtų kilęs nemenkas triukšmas“, – įsitikinęs V. Zlatkus.
Žurnalistas, „Baltijos bangų“ radijo direktorius Rimantas Pleikys portalui „Balsas.lt“ paaiškino, kodėl tokios profilaktikos negalima atlikti naktį – pagal darbų saugos reikalavimus, visi panašūs darbai, ypač susiję su antenomis, turi būti atliekami dieną.
Pasak jo, techninė profilaktika – pasaulinė praktika, kurios galbūt vartotojai nepastebi taip smarkiai, nes retransliuotojai turi atsarginius siųstuvus, įjungiamus sustabdžius pagrindinius.
Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog per Lietuvos radijo ir televizijos centrą savo programas retransliuoja visos didžiosios šalies televizijos ir radijo stotys. Kai kurios, privačios, savo siųstuvų čia netalpina. Šias programas galima matyti net ir techninės profilaktikos metu.
Atliekant ją, kartais dingsta ir kabelinių televizijų programos, tačiau, pašnekovo teigimu, taip nutinka tik tose, kurios nutolusios nuo didžiųjų miestų ir ima programas iš Lietuvos radijo ir televizijos centro siųstuvų. Tuo tarpu kitų kabelinių televizijų techninė profilaktika paveikti neturėtų.
Paklaustas, ar kitose Vakarų šalyse atliekama tokia reguliari ir suplanuota profilaktika, atsakė, jog greičiausiai ne. „Po keleto metų ir mes šito tikrai atsisakysime“, – užtikrino pašnekovas.
Tuo tarpu V. Zlatkus pasakojo, jog jau dabar pradėtai diegti skaitmeninei televizijai profilaktika nereikalinga. Analoginei televizijai jos dar reikia, tačiau tikimasi, jog parkas savo laiką atgyvens be ypatingų atnaujinimų ir pagal Vyriausybės programą turėtų būti išjungtas 2012-aisias.
Po to vienintelis dalykas, trukdantis rytinėms žinioms, tebus Jūsų televizoriaus gedimas.