Technologija kovai su naujos kartos tinklo virusais

Publikuota: 2004 m. kovo 4 d. ketvirtadienis
Vienas pasaulis – vienas virusas

„Kaspersky Laboratorija“, didžiausia informacijos apsaugos nuo virusų, įsilaužimų bei elektroninio pašto „šiukšlių“ sistemų kūrėja Rusijoje, pristato technologiją kovai su naujos kartos tinklo virusais, plintančiais ZIP-archyvuose, apsaugotuose slaptažodžiais.

Destrukcinių kodų (virusų) plitimas apsaugotuose ZIP-archyvuose apsunkina neutralizacijos procedūrą. Viena vertus, tokių failų tikrinimas yra būtina įtraukti naują slaptažodžių parinkimo technologiją. Antra vertus — šių failų patikrinimas reikalauja didelių sisteminių resursų ir gali labai sumažinti kompiuterio našumą.

Pirmoji destrukcinė programa, plitusi slaptažodžiu apsaugotuose ZIP-archyvuose, buvo elektroninio pašto virusas „Fearso“, aptiktas 2003 metų vasarą. Nors internete išplito 24 šio viruso modifikacijos, jis netapo plačiau žinomas. Tačiau paskutinės „Bagle“ viruso versijos plitusios nuo 2004 metų vasario 27 dienos iki kovo 3 dienos, priminė apie didėjantį tinko virusų keliamą pavojų.

Štai kodėl „Kaspersky Laboratorija“ sukūrė apsaugos nuo virusų, apsaugotų slaptažodžiu, technologiją, kuri veikia patikimai. Dabar „Kaspersky Antivirus“ programos sugeba atpažinti apsaugotus archyvus, nuskaityti elektroninio laiško tekste esančius slaptažodžius bei ieškoti virusų šiuose failuose.

„Tokios technologijos įdiegimas leis „Kaspersky Antivirus“ programų vartotojams apsaugoti savo kompiuterių duomenis nuo naujos kartos virusų, besislepiančių apsaugotuose archyvuose. Per keturias dienas atsiradę net penki naujo tipo virusai parodo, kad atėjo naujų technologijų virusų laikas“, – komentavo „Kaspersky Laboratorija“ tyrimų departamento vadovas Eugene Kaspersky.

Šaltinis: UAB „Aideta“ Informacijos apsaugos departamentas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »