Technologijos pasaulio naujienos

Publikuota: 2004 m. kovo 24 d. trečiadienis
Lietuviai retai perka internete

Apklausus per 700 vyresnių nei 18 metų internetu besinaudojančių asmenų, paaiškėjo, kad dauguma jų neturi pakankamai informacijos apie el. parduotuves Lietuvoje, tačiau internete vis dažniau ieškoma informacijos apie tradicinėse parduotuvėse perkamas prekes. Potencialių klientų turimos informacijos apie el.parduotuves ir jų pasiūlymus bei motyvacijos pirkti prekes internetu trūkumas yra pagrindinės el.komercijos plėtros kliūtys Lietuvoje, tokią išvadą daro tyrimą atlikusi rinkodaros ir konsultacijų bendrovė IMC. 73 proc. apklaustųjų negalėjo įvardyti nė vienos Lietuvos internete esančios parduotuvės. Net geriausiai žinomas lietuviškas interneto parduotuves žino ne daugiau nei 10 proc. apklaustųjų. Tyrimo metu nustatyta, kad tik 3 proc. apklaustųjų yra pirkę lietuviškose interneto parduotuvėse. Tik kiek daugiau nei 1 proc. tai daro nuolatos. Tačiau net 57 proc. apklaustųjų dažnai ieško informacijos apie planuojamus pirkinius internete. 32 proc. pirkėjų prekių pasirinkimo sprendimams įtakos turi internete pateikiama informacija apie jas. 71 proc. internete informacijos apie prekes ieškančių asmenų visų pirma jos dairosi gamintojų svetainėse, 24 proc. – pardavėjų svetainėse, likusi dalis – specializuotose interneto svetainėse. 48 proc. informacijos ieškančių interneto vartotojų visų pirma ieško prekių pristatymų ir techninės informacijos, 26 proc. – kitų pirkėjų atsiliepimų, 12 proc. – galimybės palyginti skirtingų gamintojų prekes ir skirtingus modelius, 8 proc. – praktinių pritaikymo ir naudojimo patarimų, 6 proc. – kitos informacijos. 62 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad apsipirkimas internetu turi daugiau trūkumų nei privalumų. 14 proc. apklaustųjų nemato esminių el.komercijos trūkumų ir privalumų lyginant su tradiciniais apsipirkimo kanalais. 9 proc. apklaustųjų mano, kad apsipirkimas internetu turi daugiau privalumų nei trūkumų. Likusi respondentų dalis nuomonės šiuo klausimu neturi. Pagrindiniais prekių pirkimo internetu trūkumais apklausoje buvo įvardyti asortimento siaurumas, negalėjimas apžiūrėti ar išbandyti prekę, neaiškumas dėl prekių grąžinimo galimybių ir garantijos, sudėtinga prekių ir informacijos paieška interneto parduotuvėse, pristatymo kaina, atsiskaitymo už pirkinius sudėtingumas, pristatymo trukmė bei būtinybė būti reikiamu laiku namuose.

Deklaravimas – internetu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė jau priimanti elektronines gyventojų pajamų ir turto deklaracijas. Internetinės bankininkystės vartotojai galės tai padaryti neišeidami iš namų. „Jau baigti informacinės sistemos testavimo darbai, ir gyventojai gali pradėti teikti deklaracijas internetu“, - sakė VMI viršininkė Violeta Latvienė. Internetinės bankininkystės vartotojai deklaracijų teikimo elektroniniu būdu sutartį galės pasirašyti ir internetu. Kiti gyventojai sutartį privalės pasirašyti VMI skyriuje, o vėliau elektronines deklaracijas galės užpildyti tinklalapyje http://deklaravimas.vmi.lt, praneša VMI. Kol kas pasirašyti sutartį internete bei teikti deklaracijas elektroniniu būdu gali tik banko „Nord/LB Lietuva“ internetinės bankininkystės paslaugos vartotojai, o artimiausiu metu tai galės padaryti ir Vilniaus banko, „Hansabanko“ bei „Snoro“ klientai.

Bernardinų kapinės – internete

Kaip pranešė Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie LR kultūros ministerijos, Lietuva taps pirmąja Pabaltijo valstybe, kurioje iki šių metų pabaigos bus sukurtos virtualių kapinių modelis: šiuo metu renkama istorinė, archyvinė ir fotomedžiaga apie vilniečių ir turistų pamėgtas istorines Vilniaus miesto Bernardinų kapines. Projekto įgyvendinimą (apie 450 000 eurų) finansuoja Europos Komisija ir projekte dalyvaujančios šalys. Virtualios kapinės kuriamos pagal 2004 m. kovo 1 dieną pradėtą vykdyti Europos Sąjungos remiamą "eContent" programos projektą, pavadintą “e-MEM" („Elektroninė atmintis“). Vilnonė... klaviatūra

Lanksčiomis klaviatūromis jau nieko nenustebinsi ir, kaip rodo praktika, dažniausiai jos ne tokios patogios kaip įprastos. Tačiau iš vilnos numegzta klaviatūra, kurią galima apsivynioti vietoj šaliko ar nešioti ant rankovės – jau šis tas nauja. Vilnonė klaviatūra sukurta naudojant „Softswitch“ technologiją, jau naudojamą sportinėse striukėse su įmontuotais grotuvais ir mobiliaisiais telefonais. Tokioje vilnoje yra specialios medžiagos sruogų, kurios nuo paspaudimo keičia elektros varžą. Šitaip signalas apie ant vilnos nupiešto „klavišo“ paspaudimą perduodamas kompiuteriui. Nestebina, kad vilnonė klaviatūra sukurta Naujojoje Zelandijoje – šalyje, kurioje išvystyta avininkystė. Galima teigti, kad tik avių dėka šis produktas ir sukurtas, nes jo autorę kompaniją „Canesis“ finansuoja šalies fermeriai avių augintojai ir vilnos perdirbėjai.

Prancūzai cenzūruos internetą

Prancūzijos valdžia rimtai svarsto galimybę įvesti filtrus, kurie padarytų nepasiekiamus rasistinio, antisemitinio ir neofašistinio turinio tinklalapius internete. Pirmiausia filtrai bus įdiegti mokyklose, kad nuo ekstremistų įtakos būtų apsaugota jaunoji karta. Šie filtrai bus centralizuoti, o svetainių įtraukimu į draudžiamo turinio registrą rūpinsis organizacija CRIF, vienijanti žydų organizacijas Prancūzijoje. Uždraustų pasiekti tinklalapių bazė bus atnaujinama kasdien, tai darydama CRIF glaudžiai bendradarbiaus su Prancūzijos kovos su organizuotu nusikalstamumu internete centrine valdyba ir interneto paslaugų teikėjais, kurie užtikrins tinklalapių blokavimą. Taip pat, esant poreikiui, uždrausto turinio svetainėmis ir jų autoriais pasirūpins prancūzų policija.

Klubai saugosis... fotografuojančių telefonų

Masinis mobiliųjų telefonų su skaitmeniniais fotoaparatais paplitimas sukėlė papildomų rūpesčių naktiniams klubams ir panašioms įstaigoms, kurių administracija draudžia fotografuoti renginių metu. Bet japonų kompanija „AI-Corp“ jau pasiūlė išeitį... „AI-Corp“ idėja visai paprasta: tai neskaidri lipni juostelė, kurią galima užklijuoti ant objektyvo ir jo nepažeisti. Klubų apsaugininkai, įleisdami klientus, turėtų užklijuoti tokia juostele mobiliųjų telefonų objektyvus. Plėvelė yra tokia, kad nesuplėšydamas klientas pats jos nenulups, o apsaugininikai išeinant iš klubo patikrintų juostelės vientisumą. Taigi klubams rūpesčių su „AI-Corp“ išradimu gal ir sumažės, bet lankytojams greitai teks, be viso kito, pateikti apsaugai ir telefonus...

„Kodak“ pasiūlys stereoekraną

Kompanija „Kodak“ paskelbė planuojanti išleisti monitorių, kuriame bus galima matyti stereovaizdus be jokių specialių akinių. Įrenginį „Stereoscopic Imaging Display“ bus galima taikyti nuo žaidimų iki molekulinio modeliavimo. Šiuo metu egzistuoja tik „Stereoscopic Imaging Display“ prototipas, „Kodak“ rengiasi ieškoti technologinių partnerių ir pirmųjų užsakovų. Taip pat kompanija ketina licencijuoti ekraną naudojimui kitų gamintojų įrenginiuose. Trimačiam efektui gauti naudojamos dvi aukštos skiriamosios gebos skystųjų kristalų plokštės, sukuriančios 1027x768 taškų virtualų vaizdą, regimą plačiu - 45 x 36 laipsnių kampu. „Kitaip“ nei iki šiolei sukurti 3D ekranai, „Stereoscopic Imaging Display“ yra iš principo nauja koncepcija, teigia „Kodak“.

„Microsoft“ rengia „iPod žudikus“

Šių metų antroje pusėje pasirodys pirmieji „iPod žudikai“ – nešiojamieji multimedijos grotuvai, veikiantys su „Microsoft“ įranga, pranešė „Microsoft“. „Microsoft Portable Media Center“ tipo grotuvai būsią tiesioginiai konkurentai itin populiariems „Apple iPod“. „Tikimės savo grotuvus būsiant vienus iš populiariausių įrenginių šių metų Kalėdų sezoną“, - teigia „Portable Media Center“ produktų vadybininkas Džimis Bernardas. „Microsoft“ jau įvardijo porą gamintojų, tieksiančių grotuvus Europos rinkai – „Creative Technology“ ir „iRiver International“ (Korėja). „Microsoft“ teigimu, „Creative“ grotuvai turės 20GB arba 40GB talpos laikmenas, juose tilps apie 10 tūkst. dainų arba 175 valandos vaizdo siužetų. Įrenginiai gros tiek „Microsoft“ formatų multimedijos failus, tiek populiariuosius MP3. Jų operacinė sistema bus „Windows CE“. Pirmąsias partijas planuojama pateikti Švedijai, Jungtinei Karalystei ir Danijai, vėliau – kitoms Europos šalims. Grotuvai kainuosią apie 700-800 dolerių (apie 1975-2258 litus).

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »