Galinga privati interneto bendrovė „Google“ ketina įveikti konkurentus su naująja nemokama elektroninio pašto paslauga, kuri siūlys vartotojams didelės talpos elektroninio pašto dėžutes su įdiegta paieškos funkcija.

Elektroninis paštas

„Google“ pareiškė jau pradėjusi bandyti išankstinę „Gmail“ versiją, kurioje kiekvienam vartotojui siūlomos dėžutės talpa bus lygi 500 tūkst. elektroninio pašto puslapių.

Paslauga leidžia vartotojams daryti paiešką visuose savo gautuose ar išsiųstuose elektroninio pašto laiškuose, naudojant raktažodžius ar įvedant smulkesnius paieškos parametrus.

„Google“ mano, jog žmonės turi turėti galimybę išsaugoti savo paštą“, - teigia bendrovė. „Todėl „Gmail“ nemokama dėžutės talpa siekia 1 tūkst. megabaitų (1 gigabaitą) – per 100 kartų daugiau už talpą, kurią siūlo dauguma kitų nemokamų interneto elektroninio pašto tarnybų“.

Skandinavijos SEB bankų grupei priklausančio Vilniaus banko bei Rusijos banko „Konversbank“ valdomo „Snoro“ banko internetinės bankininkystės vartotojai jau gali deklaruoti pajamas neišeidami iš namų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektronines gyventojų pajamų ir turto deklaracijas pradėjo priimti kovo viduryje, neišeidami iš namų jas gali pateikti ir „Nord/LB Lietuva“, „Hansabanko“ bei Ūkio banko internetinės bankininkystės klientai.

Artimiausiu metu tokią paslaugą pradės teikti ir „Sampo“ bankas.

Pietų Korėjos elektronikos koncernas „Samsung Electronics“ teigia matantis didelės plėtros perspektyvas Baltijos šalyse ir neatmeta galimybės, jog ateityje gali investuoti ir į elektronikos prietaisų gamybą Lietuvoje.

„Samsung Electronics“ atstovybės Baltijos šalyse vadovo Čan Gju Ano teigimu, gamybos linijas Azijoje ir Vidurio Europoje turintis „Samsung Electronics“ nuolat ieško perspektyvių rinkų.

Č.G.Anas nenorėjo atskleisti tikslių „Samsung Electronics“ pardavimo rodiklių Baltijos šalyse, tačiau tvirtino, kad vien „Samsung“ mobiliųjų telefonų paklausa per pastaruosius dvejus metus padidėjo beveik penkis kartus. „Taip pat sėkmingai buvo prekiaujama ir kitais produktais – garso ir vaizdo aparatūros pardavimas per šį laikotarpį padidėjo 124 proc., informacijos technologijų produktų - 159 proc., buitinės technikos – net 257 proc.“, - teigė „Samsung Electronics“ atstovas.

Pasak jo, šiemet Baltijos šalių rinkai „Samsung“ pasiūlys daugialypės terpės mobiliuosius telefonus, taip pat ketinama pateikti mobiliuosius telefonus, kuriais bus galima žiūrėti televiziją, tačiau tam telekomunikacijų operatoriai Baltijos šalyse turės užtikrinti televizijos laidų transliavimo paslaugos teikimą.

„Probe Group“ atlikto tyrimo duomenimis, artimiausius ketverius metus internetu siunčiamų duomenų srautas kasmet mažiausiai padvigubės. Analitikų skaičiavimais, 2008 m. internete per sekundę bus perduodama 15 terabaitų duomenų.

Prognozuojama, kad didžiausias interneto duomenų srauto augimas teks 2005-2006 metams. „Probe Group“ teigimu, didžiausias augančio srauto kaltininkas – multimedijos technologijos, leidžiančios vartotojams žiūrėti internetu vaizdo transliacijas, klausytis muzikos ar žiūrėti filmus „pagal pareikalavimą“.

Suprantama, interneto apkrovai įtakos turi ir mėgėjai siųstis skaitmeninę muziką, kino filmus, „on-line“ žaidimų gerbėjai. Beje, mobiliojo interneto sektoriuje mobiliaisiais telefonais apsirūpinę žaidimų mėgėjai ir sudarys didžiąją duomenų srauto augimo dalį, teigiama „Probe Group“ tyrimo ataskaitoje.

„Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas pripažino, kad operacinės sistemos „Windows Longhorn“ išleidimas greičiausiai gali būti nukeltas į 2006 metus. Apie tai jis užsiminė „Gartner“ organizuotame simpoziume „ITexpo“.

Taip pat B.Geitsas pasakė, kad šiemet bus išleista pirmoji testinė (alfa) „Longhorn“ versija, kuri bus pasiūlyta programinės įrangos kūrėjams. Tačiau nė žodžiu dabar neužsiminta apie „Longhorn“ beta versiją, kurią išleisti anksčiau prognozuota 2004 metams.

Vėliau, atsakinėdami į „PC World“ klausimus, „Microsoft“ atstovai pranešė, kad kompanija neatsisako planų išleisti beta versiją šiemet, tačiau prieš tai dar būsianti išleista papildoma alfa versija. Realu, kad dėl papildomos versijos išleidimo galutinės „Longhorn“ pasirodymas gali būti atidėtas.

Ne paslaptis, kad dabar egzistuojančioms kompiuterinės identifikacijos sistemoms, pagrįstoms atvaizdų analize, iki tobulybės dar toli. Tačiau Stounio-Bruko universiteto (JAV) mokslininkai rado išeitį – daug tikslesnę identifikaciją pagal šypseną.

Apgauti įprastą kompiuterinę identifikacijos sistemą gana nesunku: užtenka užsidėti akinius ar panaudoti grimą. Tačiau Stounio-Bruko universiteto specialistai greitaeigiu skaitmeniniu fotoaparatu užfiksavo šypsenos susiformavimo eigos etapus. Šitaip gaunamas „šypsenos žemėlapis“, mokslininkų teigimu, yra toks pat unikalus, kaip ir pirštų atspaudai.

Identifikavimo pagal šypseną technologija gal ir pakankamai tiksli (tiesa, konkretūs skaičiai dar neskelbiami), tačiau ką, pavyzdžiui, reikės daryti, jei žmogui identifikacijos metu visiškai nesinorės šypsotis, ir kompiuterinė sistema dėl to jo neatpažins?