Mobilieji telefonai kenkia kraujo kūneliams?
Tyrimai, ar mobiliųjų telefonų bangos nekenkia sveikatai, atlikti jau ne kartą. Vieni tyrėjai teigė, kad bangos gali sukelti piktybinius auglius, kiti - kad netgi naudingos sveikatai. Tačiau švedų mokslininkų tyrimai į šį reikalą verčia pažvelgti kiek kitaip.
Iki šiolei manyta, kad vėžiniai augliai gali kilti dėl lokalaus kaitinimo, sukeliamo mobiliojo telefono skleidžiamų bangų, ir dėl to suyrančių cheminių jungčių. Vis dėlto, kaip jau pavyko įrodyti, mobiliųjų telefonų bangų energija per silpna, kad galėtų sukelti tokius efektus. Užtat, kaip teigia švedų mokslininkai iš Linkopingo universiteto, šios energijos gali pakakti, kad būtų pažeista normali raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) tarpusavio sąveika.
Eritrocitų tarpusavio sąveika vyksta per vandens molekules, sudarančias elektros dipolius. Normaliomis sąlygomis tokia sąveika labai silpna, tačiau, kaip parodė supaprastintas matematinis modeliavimas, esant 850 MHz magnetiniam laukui (panašų dažnį naudoja mobilieji telefonai), traukos jėga gerokai išauga, rašo „New Scientist“. Švedų mokslininkų nuomone, taip atsitinka dėl to, kad vandens molekulių dipoliai, esant išoriniam magnetiniam laikui, išsidėsto griežtai nustatyta tvarka.
Eritrocitų tarpusavio sąveikos sustiprėjimas gali lemti įvairias širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, trombų susidarymą ir pan., teigia „Compulenta“. Tačiau nereikia pamiršti, kad švedų mokslininkų tyrimai - tik teoriniai, o praktikoje dar nieko neįrodyta.
„Microsoft“ paaukos „Longhorn“ funkcionalumą
„Microsoft“ iš savo būsimosios operacinės sistemos „Windows Longhorn“ pašalins nemažai planuotų funkcijų. Visa tai daroma, kad „Longhorn“ būtų suspėta išleisti laiku, - 2006 m. pirmąjį pusmetį.
„Longhorn“ išleidimas atidedamas jau nebe pirmą kartą: pirmiausia ši operacinė sistema suplanuota 2004 m., vėliau perkelta į 2005, o dabar - jau ir į 2006 metus. Kaip praneša žurnalas „Business Week“, net ir turėdama dvejus metus prieš akis „Microsoft“ bijo nespėti atlikti visų darbų ir dėl to ketina paaukoti dalį operacinės sistemos funkcionalumo. Planuojama sumažinti naujovių, tačiau realizuoti jas kaip galima geriau ir, svarbiausia, laiku.
Deja, „Longhorn“ sistemoje nebeliks ne tik palyginti mažaverčių patobulinimų, bet ir tokių pagrindinių žadėtų technologijų, kaip failų sistema „WinFS“, turinti sujungti įprastas failų valdymo funkcijas su duomenų bazių funkcijomis. „Business Week“ žiniomis, „Microsoft“ planuoja apriboti „WinFS“ naudojimą asmeniniuose kompiuteriuose ir nediegs jos palaikymo serveriuose.
Informaciją apie „Longhorn“ funkcionalumo mažinimą patvirtino ir pati „Microsoft“. „Windows“ kūrimo vadybininkas Gregas Salivanas pranešė leidiniui „PC World“, kad visos pagrindinės naujos technologijos „Longhorn“ sistemoje bus, tačiau jų funkcionalumas būsiąs kiek siauresnis, nei anksčiau planuota. Apie konkrečius pakeitimus G.Salivanas atsisakė kalbėti, jie greičiausiai paaiškės 2005 m., kai bus išleista „Longhorn“ beta versija.
Pavojingiausia tampa interneto naršyklė
Kompiuterinių technologijų pramonės asociacija „CompTIA“ išplatino ataskaitą, kurioje teigiama, kad per paskutinį pusmetį 36,8 proc. organizacijų yra patyrusios bent vieną ataką, susijusią su interneto naršykle. Tai 25 proc. daugiau negu prieš metus. „CompTIA“ apklausė per 900 organizacijų, kurios turėjo nurodyti 15, jų nuomone, svarbiausių apsaugos problemų.
Atakos per interneto naršyklę paprastai atliekamos, kai vartotojas apsilanko iš pažiūros nekaltame tinklalapyje, turinčiame paslėptą programinį kodą, skirtą sutrikdyti kompiuterio veikimą ar išvogti iš jo vartotojo duomenis, teigia „CompTIA“.
Vis dėlto, nepaisant naršyklių slepiamų pavojų, pačios organizacijos pavojingiausiais laiko kompiuterinius virusus (68,6 proc.). Antroje vietoje pagal pavojingumą atsidūrė įsilaužimai į vidinius organizacijų tinklus (39,9 proc.). Prieš metus virusus pavojingiausiais laikė 80 proc. organizacijų, o įsilaužimus į tinklus - 65,1 proc.