Teismas nusprendė, kad žodžio laisvė negina programų

Publikuota: 2003 m. rugpjūčio 28 d. ketvirtadienis
Aukščiausiasis Kalifornijos valstijos teismas paskelbė nuosprendį dėl programos DeCSS kodo publikavimo internete. Ši visai nedidelė programa leidžia „nulaužti“ DVD diskų apsaugos sistemas ir kopijuoti jų turinį kompiuterio pagalba.

Iš pradžių DeCSS buvo sukurta paauglio norvego Jono Johanseno tam, kad galima būtų peržiūrėti DVD diskus kompiuteriu, valdomu „Linux“ operacinės sistemos, kuriai skirto oficialaus DVD grotuvo dar nebuvo. Skandalas kilo po to, kai amerikiečių programuotojas Endriu Baner internete paviešino šios programos kodą.

Kinostudijos ir visi kurie suinteresuoti DVD diskų apsauga to neatleido ir kreipėsi į teismą. Tai įvyko dar 1999 metais. Ieškinyje buvo teigiama, kad vieša DVD „nulaužimo“ programos kodo publikacija atskleidžia komercinę CSS šifravimo paslaptį, ir atitinka masinį piratavimą. Per šiuos keturis metus, įvairios institucijos įvairiai įvertindavo ieškinį, kol galiausiai byla atsidūrė Aukščiausiajam Kalifornijos teisme.

Reikia pažymėti, kad teismas paskelbė negalutinį nuosprendį, ir atidavė bylą pakartotiniam svarstymui San-Chose apeliaciniam teismui. Tačiau teismo nutarime teigiama, kad medžiagos, keliančios grėsmę komercinės paslapties išsaugojimui, platinimas yra neteisėtas. Pagal Aukščiausiąjį teismą, tokia medžiaga neatitinka pirmosios JAV Konstitucijos pataisos, garantuojančios žodžio laisvę ir saviraišką, ir jos platinimas negali būti laikomas laisvu asmeninės nuomonės reiškimu. Tačiau nuspręsti, ar DeCSS pažeidžia CSS kūrėjų teises ir išduoda jų komercinę paslaptį turės žemesnės instancijos teismas.

Taigi, kino industrija laimėjo dar vieną mūšį su DeCSS platintojais, tačiau galutinė kova - dar prieš akis.
Šaltinis: www.compulenta.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »