Trys naujos viruso „Dumaru“ versijos

Publikuota: 2004 m. sausio 27 d. antradienis
Rusų kompiuterinės apsaugos sistemų gamintoja, bendrovė „Лаборатория Касперского“ perspėja apie naują kompiuterinį virusą „Dumaru“. Pasirodė iš karto trys šio viruso modifikacijos, koduojamos J, K ir L raidėmis, kurios jau užkrėtė daugybę kompiuterių visame pasaulyje. Naujosios „kirmino“ versijos išsiskiria unikalia dauginimosi technologija ir greitu platinimusi, dėl to iškyla didelės epidemijos grėsmė.

Pirmoji „Dumaru“ versija buvo aptikta 2003-ųjų rugsėjį ir nuo tada šis virusas nepalieka labiausiai paplitusių kenkmingų programų sąrašų. Originali šio viruso versija buvo sukurta Rusijoje, tuo tarpu naujieji variantai kilo, greičiausiai, iš Vokietijos.

Naujosios „Dumaru“ technologiškai nelabai skiriasi nuo pirmųjų, tačiau ypatingo dėmesio nusipelno jų plitimo metodas, kuris leidžia virusui vos per kelias dienas sukelti globalią epidemiją. Pradiniame variante, „Dumaru“ plito elektroninio pašto laiškų nuo „Microsoft“ pavidalu, kuriuose būdavo siūloma atnaujinti savo antivirusines programas.

Iš tiesų toks laiškas turėdavo vadinamąją „trojos“ programą „UrlSpoof“. Aktyvavus laiške nurodytas nuorodas, vartotojo kompiuteryje atsidarydavo tinklapis, apipavidalinimu labai panašus į „Microsoft“ tinklapį. Be to, „UrlSpoof“, naudodamasis naršyklės „Internet Explorer“ klaidomis, naršyklės lange rodydavo internetinį adresą „www.microsoft.com“. Tačiau iš tiesų vartotojas patenka į visiškai kitą tinklapį, iš kurio į kompiuterį nepastebimai yra įdiegiama „Dumaru“ versija, kuri pradeda siuntinėti užkrėstus elektroninius laiškus.

Apsaugą nuo naujųjų „Dumaru“ versijų jau galima rasti „Антивирус Касперского“ duomenų bazėse. Išsamesnę informaciją ir šios kenksmingos programos aprašymą galima rasti „Kasperskio virusų enkciklopedijoje“.
Šaltinis: www.rol.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »