Vagiant iš ilgapirščių…

Publikuota: 2004 m. vasario 18 d. trečiadienis

Pastarųjų savaičių neramumai, susiję su „MS Blast“, „MS DomJuice“ ir atakomis prieš „Microsoft“ tinklapį paskatino kompiuterių saugumo kompanijas susigriebti. Tokios įmonės rekomenduoja samdyti patyrusius nepiktybinius įsilaužėlius (hakerius). Pastarasis pasiūlymas yra ginčytinas, todėl dabar vyksta ganėtinai daug ginčų šia tema ir nėra žinoma, ar visada tokios priemonės pasiteisins.

Vienos didžiausių saugumo kompanijų „Deloitte & Touche Security Services Group“ ekspertas Thomas Patterson yra susidomėjęs pastarąja idėja ir mano, kad tokiu būdu galima efektyviai pašalinti nedideles, bet svarbias spragas (nors dėl žmonių aplaidumo kompanijose dažnai pasitaiko ir didelių saugumo silpnybių).

Jau seniai egzistuoja „gerieji“ hakeriai (visus įsilaužėlius vadinsiu hakeriais, nors yra ir kitokių nuomonių) ir „blogieji“ hakeriai – kaip mėgstama išsireikšti „baltakepuriai“ ir „juodakepuriai“ (angl. „white hatters“ ir „black hatters“). Tarp šių kategorijų yra ganėtinai didelis skirtumas, nes „gerieji“ įsilaužėliai laužiasi tik tam, kad vėliau perspėtų kompanijos atstovus dėl galimų spragų informacinėse ir apsaugos sistemose. „Blogiečiai“ gyvena tik tam, kad įsilaužę į sistemą, galėtų sukelti kuo daugiau žalos ir chaoso.

Geriečių ir blogiečių dvikova...
Juoda ir balta...

Thomas Patterson žodžiais – „Kilus kompiuterių saugumo bumui, kompanijos dažnai samdydavo etiškus įsilaužėlius, kad būtų užtikrintas kritiškai svarbių duomenų saugumas“. Jau ne vieną kartą istorijoje valstybinės institucijos kreipdavosi pagalbos į buvusius nusikaltėlius (metusius savo juodus darbelius). Taip būdavo tikrinamas saugumas ir užkamšomos saugumo spragos. O ką jūs pasirinktumėte, jei reikėtų rinktis tarp dviejų alternatyvų – piktybinio įsilaužėlio, keliančio visišką sumaištį ir chaosą, ar etiško hakerio? (pastarasis irgi neteisėtai laužiasi į kompiuterius, tačiau ne blogų tikslų vedamas)

Mūsų dienomis, pasaulyje registruojamas milžiniškas virtualių nusikaltimų skaičius ir įvairovė. Įsilaužimai atliekami ne tik tam, kad būtų patenkintas malonumas ar didybės manija – šiais laikais šios drastiškos priemonės naudojamos netgi terorizmo aktams ar svarbių duomenų vagystėms vykdyti. Būtent todėl vyriausybės bando sukurti tinkamą teisinę reglamentaciją ir atskirti „bloguosius“ įsilaužėlius nuo „gerųjų“. Tokia situacija ir paskatino daugelį saugumo firmų ir valstybinių institucijų ginčytis – naudoti vienus įsilaužėlius, kad pagautume kitus, ar ne?

Interneto saugumo kompanijos „Invisus“ įkūrėjas James Harrison tikina, kad linija tarp „gerųjų“ ir „blogųjų“ hakerių yra labai plona. „Samdant hakerius rizika dažnai viršyja leistiną normą. Tokios priemonės gal ir buvo tinkamos prieš 10 metų, tačiau dabar yra daug kompanijų, kurios užsiima legalia veikla!“ – sako Harrison.

Kaip žinia, kompanijos, užsiimančios finansine veikla, negali priimti darbuotojų su kriminaline praeitimi. O būtent finansinės institucijos ir yra ta sfera, kur galima didžiausia materialinė žala (ypač dabar, kai naudojama tiek elektroninio atsiskaitymo sistemų). Kol kas, didelės kompanijos abejoja tokių radikalių priemonių pritaikymo svarba – teikiama pirmenybė legalioms konsultavimo firmoms.

Buvęs „baltasis“ įsilaužėlis Gary Morse (dabar atstovaujantis rimtą saugumo firmą), tikina, kad esminė riba tarp minėtų hakerių grupių dar vis yra labai plati ir tik retais atvejais „gerieji“ įsilaužėliai būna priešiškai nusiteikę „klientų“ atžvilgiu. Morse teigia, kad samdyti hakeriai yra retas atvejis šiais laikais, tačiau pataria dažniau naudotis įsilaužėlių „paslaugomis“. „Juk „baltakepuriai“ nėra nusikaltėliai – tai žmonės su milžiniška programavimo patirtimi“ – pamoko Gary Morse.

Daugelio įsilaužėlių žodžiais, hakeriai, kurie įsidarbina saugumo konsultantais, po truputį praranda savo sugebėjimus, nes praleidžia didžiąją laiko dalį rašydami labai ilgas saugumo ataskaitas ir vis mažiau laužiasi į kompiuterius, idant patikrintų tikrąją situaciją.

Pastaruoju metu, daugelis valstybinių institucijų ir didelių korporacijų pamatė „blogųjų hakerių“ darbelius – tai MS Blast, MS DoomJuice, spragos „Windows“ operacinėje sistemoje ir „Internet Explorer 6“ (ir aišku atakos atliktos naudojantis tomis spragomis).

Vis dažniau, elektroniniu paštu gauname įvairias piktybines programas ir virusus (kurios sutrikdo programinės įrangos darbą ar lėtina kompiuterio veikimą), tačiau tai tik paprasti erzinantys dalykai, kurių pasekmes panaikinti prireikia laiko ir pastagų. Įsilaužėlių atakos yra žymiai rimtesnės. Kaip pavyzdį galima pateikti tokį atvejį: hakerių atakos metu dingsta visi pinigai ir sąskaitų numeriai iš banko, sunaikinami svarbūs duomenys, na, o programinė įranga veikia kaip veikusi.

Taigi pagalvokite du kartus prieš sakydami, kad jūsų sistema yra nepriekaištingai apsaugota...

Šaltinis: www.moreover.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »