Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.
Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. Lt, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 mln. Lt. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 mln. Lt“, – apžvelgdama audito ataskaitoje užfiksuotus projekto kainų pokyčius ir darbų eigą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
El. bilieto projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus ir užtruko dėl įvairių priežasčių. Taip pat buvo vėluojama teisiškai reglamentuoti el. bilieto sistemas, šalyje nesuformuota viešojo transporto el. bilieto sistemų kūrimo ir plėtros politika. Šioje srityje pasigendama centrinės valdžios, savivaldybių, viešojo ir privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo. Savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas.
El. bilieto sistemos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose turėjo sudaryti palankias sąlygas naudotis jomis nepriklausomai nuo jų geografinės padėties. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad audito metu šiuose miestuose el. bilieto sistemos nebuvo suderintos tarpusavyje ir apmokėjimo už bilietus vienos el. piniginės principu sistema neveikė. Miestuose kol kas išnaudojamos ne visos sukurtos el. bilieto tarifų sistemos, priemonės ir mokėjimo būdai, padedantys keleiviams taupyti lėšas, geriau planuoti laiką ir keliones naudojantis viešuoju transportu, todėl el. bilieto projekto įgyvendinimas miestams kol kas nedavė planuotos socialinės ir ekonominės naudos. Be to, neišnaudota galimybė atsisakius popierinių bilietų trijuose didžiuosiuose miestuose sutaupyti apie 4 mln. Lt.
Kol kas el. bilieto projektai diegiami ir tobulinami tik keturiose savivaldybėse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Druskininkų. Kitoms trūksta informacijos ir galimybių savarankiškai diegti analogiškus projektus, neaiški situacija dėl el. bilieto sistemų suderinamumo.
Susisiekimo ministerijai rekomenduota strateginiuose dokumentuose patvirtinti tokių sistemų kūrimo ir plėtojimo pagrindines nuostatas, kryptis ir siektinus rezultatus bei el. bilieto koncepciją.