Kaip rodo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikti tyrimai, vartotojai atsakingiau žiūri į kompiuterio apsaugos priemonių naudojimą.
Kaip rodo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikti tyrimai, vartotojai atsakingiau žiūri į kompiuterio apsaugos priemonių naudojimą. Dažniausia interneto vartotojų įdiegta apsaugos priemonė – antivirusinės programos. Šią apsaugos priemonę nurodė naudojantys 86 proc. tiesioginės apklausos dalyvių. Daugiau kaip 32 proc. apklausos dalyvių nurodė nuolatos atnaujinantys naudojamas operacines sistemas ir kitas programas. 2006-aisiais metais padaugėjo vartotojų, savo kompiuterio apsaugai naudojančių užkardas – jas naudojantys nurodė 19 proc. apklausos dalyvių, tiek pat pažymėjo darantys atsargines duomenų kopijas.
Džiugu pastebėti, kad, palyginti su 2005 metų rezultatais, vartotojų, susiduriančių su kompiuteriniais virusais, skaičius 2006 m. sumažėjo 7 proc., o gaunančių nepageidaujamus elektroninio pašto pranešimus (spam) – 16 proc. Tai iš dalies lėmė 2006 metais Lietuvoje vykdytos stambios vartotojų švietimo bei informavimo tinklų ir informacijos saugumo klausimais akcijos.
Dažniausiai pasitaikantys tinklų ir informacijos saugumo incidentai, su kuriais 2006-aisiais metais susidūrė interneto vartotojai, ir toliau išlieka kompiuteriniai virusai bei nepageidaujami elektroninio pašto pranešimai (spam). Susiduriantys su kompiuteriniais virusais nurodė 71,2 proc. apklausos dalyvių, o nepageidaujamus elektroninio pašto pranešimus (spam) gauna 47 proc. Apklausos duomenimis, 10,5 proc. vartotojų susiduria su neteisėtu turiniu internete, o su phishing atakomis susiduriančių skaičius sudaro 2,2 proc. Dėl tinklų ir informacijos saugumo incidentų žalą patyrė 18 proc. tiesioginės apklausos dalyvių. Dažniausiai pasitaikanti žalos forma – sugadinta programinė įranga, kurią minėjo 63 proc. apklausos dalyvių
RRT užsakymu Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, apklausą 2006 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atliko UAB „Vilmorus“. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 819 gyventojai, galima rezultatų paklaida – 3,2 proc.