Lapkričio 10 dieną sukako 20 metų, kai buvo sukurtas pirmasis kompiuterinis virusas. Dabar jų žinoma per 60 tūkstančių — nuo visiškai nepavojingų iki keliančių nuolatinę grėsmę kompiuterių vartotojams.

Lapkričio 10 dieną sukako 20 metų, kai buvo sukurtas pirmasis kompiuterinis virusas. Dabar jų žinoma per 60 tūkstančių — nuo visiškai nepavojingų iki keliančių nuolatinę grėsmę kompiuterių vartotojams. Siekdami atrasti naujų aukų ir sukelti chaosą, šiandien virusų kūrėjai taiko naujas technologijas ir naudojasi programų spragomis, vos tik jos tampa žinomos. Pirmąjį plačiai aprašytą virusą sukūrė JAV Pietų Kalifornijos universiteto studentas Fredas Cohenas. Eksperimentuodamas kompiuterių saugumo srityje, jis pirmasis pademonstravo veikiantį kompiuterių viruso pavyzdį. Savo darbe Cohenas rašė: „Virusas yra programa, kuri gali apkrėsti kitas programas — jas modifikuoti ir įjungti ten savo pačios kopiją“. Cohenas įterpė savo virusą į kompiuterinės grafikos programą VD, dirbančią „Vax“ minikompiuteryje. Atliekant testus šis virusas pasirodė sugebantis apkrėsti visas kompiuteryje esančias programas. Viruso sukūrimas sukėlė didelį susirūpinimą. Kiti testai buvo uždrausti, tačiau Cohenui pavyko pademonstruoti panašų virusą, veikiantį ir kitose kompiuterių sistemose. „Virusai gali plisti kompiuterių tinklais taip pat, kaip jie plinta kompiuterio viduje ir sukelti tiesioginę bei plačiai paplitusią grėsmę daugeliui dabartinių sistemų“, — rašė Cohenas. Netrukus buvo pradėti kurti ir virusai IBM asmeniniams kompiuteriams. Žinomiausias jų „Brain“ — sukurtas 1986 metais Pakistane. Jo kūrėjai taip tikėjosi stebėti, ar legaliai naudojamos jų sukurtos programos. Po „Brain“ pasirodė kiti virusai - „Lehigh“, „Jerusalem“, „Cascade“ bei „Miami“. Šie virusai iš vieno kompiuterio į kitą keliaudavo per kompiuterinius diskelius kopijuojant programas. Pastangos aptikti ir sunaikinti kompiuterinius virusus privertė kenkėjus tobulėti ir įvairiais būdais slapstytis nuo apsaugos priemonių. Kompiuteriniai virusai ne tik apkrėsdavo programas ir keliaudavo iš vieno kompiuterio į kitą, kai kurie jų ir kenkdavo sulėtindavo kompiuterio darbą ar paprasčiausiai trindavo duomenis. Kenkėjų išradingumas visais laikais buvo ir dabar yra beribis. Pasirodžius „Windows“ operacinei sistemai, virusų kūrėjai susidomėjo ir ja. Sparčiai išplito „makro“ virusai, kurie naudodavo specialias programavimo priemones, esančias „Microsoft Word“ bei kitose programose. Kadangi kompiuterių vartotojai dažniau keitėsi sukurtais „Word“ dokumentais, o ne pačiomis programomis, tokie virusai kaip „Concept“ netruko greitai ir plačiai paplisti. Toliau plėtojant „Windows“ sistemą tobulėjo ir virusų kūrėjai, taikydami naujas technologijas ir naudodamiesi pačios operacinės sistemos klaidomis. 1999 metų kovą pasirodžiusi garsioji „Melisa“ plito ne tik naudodamasi makrovirusų technologijomis, bet ir elektroniniu paštu. Virusas susirasdavo „Microsoft Outlook“ elektroninio pašto adresų knygelę ir paplisdavo visais ten surastais adresais. „Melisai“ sparčiai plisti padėjo ir tai, kad vis daugiau pradėta naudotis internetu ir elektroniniu paštu. Anksčiau plitę per kompiuterių diskelius, dabar virusai pasitelkė interneto technologijas. Virusams, plintantiems kompiuterių tinklais bei elektroniniu paštu, daugintis padeda „socialinė inžinerija“ bei vartotojų ir sistemų administratorių žioplumas. Geriausias „socialinės inžinerijos“ pavyzdys yra 2000 metų gegužę išplitęs „Meilės virusas“ daug kompiuterių naudotojų atidarė žinutę su viliojančia antrašte „I Love You“ ir taip apkrėtė ne tik savo kompiuterį, bet ir padėjo plisti virusui. Ir šiomis dienomis yra nemažai susigundančių įvairiomis programomis, nuogų garsenybių nuotraukomis ir kitais kenkėjų triukais, kurie slepia pavojingus virusus ir kitas programas. Sistemų administratorių ir kompiuterių vartotojų žioplumas padeda plisti tiems virusams, kurie naudoja aptiktas klaidas operacinėje sistemoje ir kitose programose. Žinomiausi iš tokių virusų - „Nimda“, „Code Red“, „Slammer“ ir šią vasarą siautėjęs garsusis „MSBlast“. Apsiginti nuo panašių virusų galima tik ištaisius jiems padedančias plisti sistemos ir programų klaidas, tačiau daug vartotojų ir sistemų administratorių to neskuba daryti. Naujos interneto technologijos virusų kūrėjams atskleidė ir daugiau kenkimo galimybių — tapo galima užvaldyti svetimą kompiuterį ir pavogti jame esančią informaciją, patį kompiuterį panaudoti piktiems kėslams ir pan. Masinis virusų siuntimas elektroniniu paštu sulėtina ar net sustabdo elektroninio pašto darbą, sutrikdo interneto srautą.