Vis labiau įsiliepsnoja debatai dėl ZIP formato

Publikuota: 2003 m. rugpjūčio 7 d. ketvirtadienis
Klausimus dėl populiariojo .zip failų glaudinimo formato suskaldymo netrukus gali spręsti JAV Patentų Biuras. Jau du mėnesius tarp „WinZip Computing“ ir „PKWare“ trunka kova dėl būdo, kuriuo .zip programinė įranga saugo archyvų failus – slaptažodžiu arba šifravimu (encryption). Kompanija „PKWare“, atvirai paskelbusi .zip specifikaciją, kurią 1986 metais išrado kompanijos įkūrėjas Philas Katzas, parašė prašymą dėl patento, kuris, jos tvirtinimu, valdys ginčijamus standartus. „Patento prašome dėl galimybės įtvirtinti būdą sujungti ir suderinti .zip bei tvirtą archyvų failų apsaugą, kad būtų galima sukurti saugų .zip failą“, – teigia „PKWare“ rinkodaros direktorius Steve’as Crawfordas. Jo teigimu, prašymas patentui buvo oficialiai užregistruotas Patentų Biure liepos 16 dieną. Skirtingi keliai „PKWare“ savo programinę įrangą pirmą kartą papildė failų saugojimo slaptažodžiu 2002 metų liepos mėnesį. Į ją buvo įtraukta „PKZip 5.0“ leidimo, skirto „Windows“ vartotojams, versija. Tačiau kompanija nutarė neatskleisti, kaip įgyvendinama ta apsauga, tvirtindama, jog būtų per ankstyva ir neapgalvota taip daryti, nepagaminus programinės įrangos versijų, skirtų kitoms operacinėms sistemoms (OS/400 arba MVS). S.Crawfordo teigimu, atskleisti apsaugos būdo kompanijai nebuvo prasmės, nes jis galėjo pasikeisti, kadangi kompanija planavo išleisti versijas ir kitoms operacinėms sistemoms. Šių metų gegužės mėnesį „WinZip“ sukūrė savo archyvų failų apsaugos būdą, kuris nesuderinamas su „PKWare“ gaminiu. Nuo tada „WinZip“ ir „PKWare“ vartotojai negalėjo peržiūrėti vienas kito slaptažodžiais apsaugotų archyvų failų. „Tai iš dalies apgailėtina“, – teigia Darrylas Lovato, pagrindinis „Aladdin Systems“ kompanijos technologas. Ši kompanija savo „Stuffit“ failų glaudinimo programinėje įrangoje ir toliau palaiko abu failų formatus. „Kalbant apie .zip formatą, geras dalykas yra tas, kad anksčiau buvai tikras, jog .zip formato failą gali laisvai nusiųsti bet kam. Dabar tai pasikeitė“. Teks mokėti „PKWare“ neabejotinai norės sutvarkyti visus reikalus ir priversti „WinZip“ mokėti kompanijai už leidimą naudotis licencijuoju archyvų failų apsaugos būdu. Pasak s. Crawfordo, kompanija kuria licencijavimo programą savo apsaugos būdui, kuris bus įtrauktas į „kitos kartos gamintojo sprendimus“, apie kuriuos „PKWare“ paskelbs šių metų pabaigoje. S. Crawfordas tiki, jog „WinZip“ bus potencialus licencijos turėtojas. „.Zip formato archyvų failų apsaugą numatys patentas, taigi, ką „WinZip“ neturės ką daryti“. Žinoma, „PKWare“ kompanijai pirmiausia Patentų Biuras turės išduoti patentą, prieš šiai nustatant leidimo mokesčius, ir tai, pasak Lovato, gali pasirodyti nelengva. „Archyvų failų apsauga egzistuoja jau labai seniai, ir tai gali būti gana svarus argumentas neišduoti patento“, – teigia jis. Lovato teigia, jog jei „PKWare“ bus suteiktas patentas, jo kompanija, atsižvelgdama į kainą, apsvarstys, ar verta mokėti leidimo mokestį. „Jei jie norės 10 JAV dolerių už kiekvieną mūsų parduotą vienetą, mes jokiu būdu to nedarysime“, – teigia jis. S. Crawfordas nežinojo, kada Patentų Biuras nuspręs dėl prašymo patentui. Jo teigimu, procesas gali užtrukti metų metus. Buvo bandyta susisiekti su „WinZip“ kompanijos atstovais, kad šie pakomentuotų susidariusią situaciją, tačiau nepavyko. IDC kompanijos analitikas Charlesas Kolodgy nesitiki teigiamos kompanijos reakcijos į naujienas iš didžiausios .zip failų glaudinimo programinės įrangos tiekėjos. „Atsižvelgiant į „WinZip“ poziciją asmeniniuose kompiuteriuose, jie tikriausiai nebus labai patenkinti susidariusia situacija“, – teigia jis. Jei „PKWare“ bus išduotas patentas, „WinZip“ gali paprasčiausiai nuspręsti neįtraukti failų šifravimo į savo produktą bei išvengti leidimo mokesčių, kadangi ši galimybė nėra labai svarbi daugumai asmeninių kompiuterių vartotojų. Lovato nemano, jog leidimo mokestis 17 metų senumo nemokamam standartui bus naudingas .zip formatui, kuris, jo teigimu, jau pradeda rodyti savo amžių. „Neabejoju, kad tai nepadės jam toliau išlikti standartu“, – teigia jis. „Manau, jog tai tėra dar viena vinis į karstą“.
Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »