Visuomenės informavimo priemonėms dvigubų standartų nereikia

Publikuota: 2004 m. lapkričio 11 d. ketvirtadienis
Laikraščiai

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) siūlo Seimo nariams nepriimti skubotai parengtų bei galinčių sukelti neprognozuojamas pasekmes Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų dėl internetinės žiniasklaidos. Šiuo metu Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui pateikti svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 52 straipsnių pakeitimai. Jų tikslas – neva padėti sureguliuoti internetinės žiniasklaidos veiklą. Tačiau ši sveikintina iniciatyva gali patirti visišką fiasko.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ekspertai įvertino parengtus įstatymo pakeitimus. Nustatyta, kad bandymas internetinei žiniasklaidai taikyti kitus standartus nei kitoms visuomenės informavimo priemonėms gali sukurti dvigubus teisinius standartus bei nesusipratimus. Maža to, tai gali sugriauti fundamentalius Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintus visuomenės informavimo principus.

Žurnalistams nesuprantamas noras atskirti elektronines visuomenės informavimo priemones nuo tradicinėmis vadinamų visuomenės informavimo priemonių. Motyvas, neva visuomenė informavimo priemonių apibrėžime nėra aiškaus internetinės žiniasklaidos paminėjimo tik patvirtina LŽS specialistų dvejones dėl pakeitimų kokybės. Šiandieninis Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad visuomenės informavimo priemonėmis yra ne tik laikraščiai, radijo ar televizijos programos, bet ir kitos priemonės, kuriomis skleidžiama informacija. Todėl noras internetinę žiniasklaidą atskirti nuo kitų visuomenės informavimo priemonių yra akivaizdi diskriminacija.

Parengtuose įstatymo pakeitimuose įrašytos nuostatos, kurios numato papildomas pareigas ir net atsakomybę už interneto svetainių turinį ne jo kūrėjams, o tik technines sąlygas šio turinio transliavimui suteikiantiems asmenims. Numatomi reikalavimai ir pareigos tik technines paslaugas teikiantiems asmenims patiems nuspręsti, ar interneto svetainėse skelbiama informacija neprieštarauja įstatymams ir ar nereikėtų nutraukti jos transliavimo – akivaizdžiai prieštarauja fundamentaliems spaudos ir žodžio bei minties laisvės principams. Tokius draudimus ir sankcijas demokratinėje valstybėje gali ir turi daryti tik teismas ir tik motyvuotai. Priešingu atveju, tai būtų tarsi atsakomybės nustatymas telefonais prekiaujančioms kompanijoms už tai, ką jų aparatais kalba abonentai.

Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo spręsti šiandien iškylančius neaiškumus paprastai. Tereikia Visuomenės informavimo įstatyme įrašyti interneto svetaines prie visuomenės informavimo priemonių ir taip leisti toliau sėkmingai vystytis šioms naujoms žiniasklaidos priemonėms.

Siekiant išspręsti teisinę koliziją dėl įstatymo draudimo viešosios informacijos rengėjais bei dalininkais būti valstybinėms institucijoms, siūloma numatyti, kad tokios institucijos išimties tvarka galėtų leisti ne tik iki šiol numatytus neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius apie savo veiklą, bet ir turėti atitinkamo turinio savo interneto svetaines.

Šaltinis: Lietuvos žurnalistų sąjunga
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »