Visuomenės informavimo priemonėms dvigubų standartų nereikia

Publikuota: 2004 m. lapkričio 11 d. ketvirtadienis
Laikraščiai

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) siūlo Seimo nariams nepriimti skubotai parengtų bei galinčių sukelti neprognozuojamas pasekmes Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų dėl internetinės žiniasklaidos. Šiuo metu Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui pateikti svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 52 straipsnių pakeitimai. Jų tikslas – neva padėti sureguliuoti internetinės žiniasklaidos veiklą. Tačiau ši sveikintina iniciatyva gali patirti visišką fiasko.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ekspertai įvertino parengtus įstatymo pakeitimus. Nustatyta, kad bandymas internetinei žiniasklaidai taikyti kitus standartus nei kitoms visuomenės informavimo priemonėms gali sukurti dvigubus teisinius standartus bei nesusipratimus. Maža to, tai gali sugriauti fundamentalius Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintus visuomenės informavimo principus.

Žurnalistams nesuprantamas noras atskirti elektronines visuomenės informavimo priemones nuo tradicinėmis vadinamų visuomenės informavimo priemonių. Motyvas, neva visuomenė informavimo priemonių apibrėžime nėra aiškaus internetinės žiniasklaidos paminėjimo tik patvirtina LŽS specialistų dvejones dėl pakeitimų kokybės. Šiandieninis Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad visuomenės informavimo priemonėmis yra ne tik laikraščiai, radijo ar televizijos programos, bet ir kitos priemonės, kuriomis skleidžiama informacija. Todėl noras internetinę žiniasklaidą atskirti nuo kitų visuomenės informavimo priemonių yra akivaizdi diskriminacija.

Parengtuose įstatymo pakeitimuose įrašytos nuostatos, kurios numato papildomas pareigas ir net atsakomybę už interneto svetainių turinį ne jo kūrėjams, o tik technines sąlygas šio turinio transliavimui suteikiantiems asmenims. Numatomi reikalavimai ir pareigos tik technines paslaugas teikiantiems asmenims patiems nuspręsti, ar interneto svetainėse skelbiama informacija neprieštarauja įstatymams ir ar nereikėtų nutraukti jos transliavimo – akivaizdžiai prieštarauja fundamentaliems spaudos ir žodžio bei minties laisvės principams. Tokius draudimus ir sankcijas demokratinėje valstybėje gali ir turi daryti tik teismas ir tik motyvuotai. Priešingu atveju, tai būtų tarsi atsakomybės nustatymas telefonais prekiaujančioms kompanijoms už tai, ką jų aparatais kalba abonentai.

Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo spręsti šiandien iškylančius neaiškumus paprastai. Tereikia Visuomenės informavimo įstatyme įrašyti interneto svetaines prie visuomenės informavimo priemonių ir taip leisti toliau sėkmingai vystytis šioms naujoms žiniasklaidos priemonėms.

Siekiant išspręsti teisinę koliziją dėl įstatymo draudimo viešosios informacijos rengėjais bei dalininkais būti valstybinėms institucijoms, siūloma numatyti, kad tokios institucijos išimties tvarka galėtų leisti ne tik iki šiol numatytus neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius apie savo veiklą, bet ir turėti atitinkamo turinio savo interneto svetaines.

Šaltinis: Lietuvos žurnalistų sąjunga
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kino pramonė ar televizoriai – kas pirmesni?

Besirenkant naują televizorių, geresnei vaizdo kokybei skiriamas bene didžiausias dėmesys, todėl natūralu, kad šiuo metu rinkoje vis dažniau atsigręžiama ir į 4K raišką. skaityti »

Keičiasi įmonių požiūris į gamybos modernizaciją

Naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, kad įmonių požiūris į gamybos modernizaciją keičiasi - pramonės įmonės vis dažniau investuoja į moderniąją pramonę. skaityti »

B. Geitsas neleido vaikams naudotis išmaniaisiais telefonais iki 14 metų

Ne vienas technologijų įmonių vadovas riboja išmaniųjų prietaisų naudojimą savo vaikams. skaityti »

Lietuvos įmonės investuoja į inovacijas

Per pastaruosius trejus metus inovacijas Lietuvoje diegė daugiau nei pusė, t.y. 53 proc. įmonių. skaityti »

Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas – ateities inovacija?

Ateis tokia diena, kai programuotojai galės perleisti savo darbą pačioms save mokančioms mašinoms, kompiuteriai gebės mokytis, naudotis tomis žiniomis, kurias sukaupė iš daugybės visų mūsų naudojamų įrenginių. skaityti »

Vilniuje bus pristatytas „Tesla Gigafactory“ gamykloje dirbantis robotas

Naujausi robotai niekuo neprimena žmogaus, o ekspertai aiškina, jog ateitis, kurioje jie padaro visus mūsų darbus, yra veikiau tik graži fantazija. skaityti »

Ar verslas pasirengęs dar vienai pramonės revoliucijai?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Taip teigia ietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuva siekia tapti Baltijos regiono informacinių technologijų kompetencijų centru

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų kompetencijų centrą. skaityti »

„Dell“ pirmoji rinkoje pakuotėms panaudojo iš vandenynų surinktą plastiką

Amerikiečių IT įmonė „Dell“ surado būdą taršai sumažinti: netrukus rinkoje pasirodys vieni naujausių bei pažangiausių kompiuterių – „XPS 13 2-in-1“, kurių pakuotės pagamintos iš vandenynuose surinkto plastiko. skaityti »

Besirenkantiems planšetę: svarbiausių parametrų ketvertukas

Norintiems nusipirkti iš tiesų gerą planšetę, ekspertai rekomenduoja nepatingėti ir atkreipti dėmesį į svarbiausius parametrus bei savybes. Kokios jos? skaityti »