Visuomenės informavimo priemonėms dvigubų standartų nereikia

Publikuota: 2004 m. lapkričio 11 d. ketvirtadienis
Laikraščiai

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) siūlo Seimo nariams nepriimti skubotai parengtų bei galinčių sukelti neprognozuojamas pasekmes Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų dėl internetinės žiniasklaidos. Šiuo metu Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui pateikti svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 52 straipsnių pakeitimai. Jų tikslas – neva padėti sureguliuoti internetinės žiniasklaidos veiklą. Tačiau ši sveikintina iniciatyva gali patirti visišką fiasko.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ekspertai įvertino parengtus įstatymo pakeitimus. Nustatyta, kad bandymas internetinei žiniasklaidai taikyti kitus standartus nei kitoms visuomenės informavimo priemonėms gali sukurti dvigubus teisinius standartus bei nesusipratimus. Maža to, tai gali sugriauti fundamentalius Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintus visuomenės informavimo principus.

Žurnalistams nesuprantamas noras atskirti elektronines visuomenės informavimo priemones nuo tradicinėmis vadinamų visuomenės informavimo priemonių. Motyvas, neva visuomenė informavimo priemonių apibrėžime nėra aiškaus internetinės žiniasklaidos paminėjimo tik patvirtina LŽS specialistų dvejones dėl pakeitimų kokybės. Šiandieninis Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad visuomenės informavimo priemonėmis yra ne tik laikraščiai, radijo ar televizijos programos, bet ir kitos priemonės, kuriomis skleidžiama informacija. Todėl noras internetinę žiniasklaidą atskirti nuo kitų visuomenės informavimo priemonių yra akivaizdi diskriminacija.

Parengtuose įstatymo pakeitimuose įrašytos nuostatos, kurios numato papildomas pareigas ir net atsakomybę už interneto svetainių turinį ne jo kūrėjams, o tik technines sąlygas šio turinio transliavimui suteikiantiems asmenims. Numatomi reikalavimai ir pareigos tik technines paslaugas teikiantiems asmenims patiems nuspręsti, ar interneto svetainėse skelbiama informacija neprieštarauja įstatymams ir ar nereikėtų nutraukti jos transliavimo – akivaizdžiai prieštarauja fundamentaliems spaudos ir žodžio bei minties laisvės principams. Tokius draudimus ir sankcijas demokratinėje valstybėje gali ir turi daryti tik teismas ir tik motyvuotai. Priešingu atveju, tai būtų tarsi atsakomybės nustatymas telefonais prekiaujančioms kompanijoms už tai, ką jų aparatais kalba abonentai.

Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo spręsti šiandien iškylančius neaiškumus paprastai. Tereikia Visuomenės informavimo įstatyme įrašyti interneto svetaines prie visuomenės informavimo priemonių ir taip leisti toliau sėkmingai vystytis šioms naujoms žiniasklaidos priemonėms.

Siekiant išspręsti teisinę koliziją dėl įstatymo draudimo viešosios informacijos rengėjais bei dalininkais būti valstybinėms institucijoms, siūloma numatyti, kad tokios institucijos išimties tvarka galėtų leisti ne tik iki šiol numatytus neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius apie savo veiklą, bet ir turėti atitinkamo turinio savo interneto svetaines.

Šaltinis: Lietuvos žurnalistų sąjunga
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuviai bandys kurti dirbtinį intelektą

Balandį į „AI Camp“ hakatoną Vilniuje susiburs inovatyviausių technologijų kūrėjai, duomenų analitikai, programuotojai, mokslininkai ir inžinieriai. skaityti »

Merginų susidomėjimas technologijomis susilpnėja paauglystės metu

Merginų trūkumas IT rinkoje – problema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip rodo technologijų bendrovės „Microsoft“ atliktas tyrimas, dauguma merginų susidomi technologijomis nuo 11,5 metų, o sulaukus 15 metų ši sritis joms ima darytis ne tokia įdomi. skaityti »

Kad piniginė neplonėtų: programėlės, padėsiančios sutaupyti

Išmaniosios programėlės gali pagelbėti atidžiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. skaityti »

Dešimtadalis Lietuvos gyventojų rizikuoja gaisru įkraudami telefoną

Nors šiuolaikinės technologijos užtikrina maksimalų ličio jonų baterijų saugumą, tačiau ilgai ar nesaugiai įkraunamos jos gali įkaisti, o maždaug kas dešimtas lietuvis linkęs savo mobilųjį telefoną laikyti ant minkštų baldų ar net lovos, kai prietaisas įjungiamas į elektros tinklą. skaityti »

Žaidimų entuziastų laukia neramus kovas

Užkietėjusiems žaidėjams šių metų kovas – metas, kai teks patuštinti savo kišenes, mat pirmąją pavasario savaitę numatomos net kelių žaidimų premjeros. skaityti »

„Samsung“ pristatė savo naująją planšetę „Galaxy Tab S3“

Barselonoje vykstančioje tarptautinėje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress”, bendrovė „Samsung” pristatė savo naująją planšetę „Samsung Galaxy Tab S3”. skaityti »

Lietuviai nori vis brangesnių kompiuterių, o planšetes išmaino į didesnius telefonus

2016 m. sumažėjo parduodamų kompiuterių, tačiau jų įsigijimui pirkėjai nusprendžia išleisti vis didesnes vidutines pinigų sumas. skaityti »

Kinijos fabrikas 90 proc. darbuotojų pakeitė robotais

Pakeitus darbuotojus robotais Kinijos bendrovės „Changying Precision Technology“ produktyvumas išaugo 250 proc., o broko atvejų sumažėjo 80 proc. skaityti »

„Apple“ investuoja į biometrijos technologijas

„Apple“ paskelbė įsigijusi Izraelio pradedančiąją įmonę „RealFace“, kurios specializacija – veidų atpažinimo technologijų kūrimas. skaityti »

Žiemos olimpinėse žaidynėse dirbs robotai vertėjai

Kitose žiemos olimpinėse žaidynėse, kurių pradžia numatyta 2018 m. vasario 25 d., pirmą kartą dirbs robotai vertėjai. skaityti »