Vokietijoje latvis teisiamas už kompiuterinį sukčiavimą, per kurį pagrobta keliolika milijonų eurų

Publikuota: 2006 m. gegužės 15 d. pirmadienis

 

Sony Ericsson MMV-100
Kelių žmonių gauja, į kurią įėjo ir Jūrmalos gyventojas, kaltinama Vokietijoje iš gyventojų sąskaitų pasiėmusi keliolika milijonų eurų, panaudodama slaptą interneto programą, apie kurią interneto vartotojai nieko nežinojo, pirmadienį rašo Latvijos laikraštis „Diena“.


Vokietijos Osnabriuko apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje keturis vyrus prokuratūra kaltina sukčiavimu, sudarius grupę, ir kompiuterinių duomenų iškreipimu.

Žiniasklaida šią bylą vadina didžiausiu iki šio laiko Vokietijoje nusikaltimu, panaudojant internetą. Nuo 2002 metų liepos iki 2003 metų rugsėjo šis ketvertas beveik šimtui tūkst. interneto vartotojų padarė daugiau kaip 12 mln. eurų (41 mln. litų) nuotolių.

Naujienų agentūra DPA praneša, kad Osnabriuko apygardos teismas ketina išnagrinėti šią bylą iki rugsėjo pradžios.

Teisme 31-erių metų Jūrmalos gyventojas patvirtino, kad jam tarpininkaujant gauja nuo 2002 metų vasaros gavo interneto prisiskambinimo programos „dialer“ variantų. Legalūs tokių programų variantai naudojami tam, kad internautas galėtų susijungti su mokamais telefono numeriais 0190 ir atsiskaityti, pavyzdžiui, už erotinių nuotraukų žiūrėjimą.

Vienas teisiamųjų, 26-erių metų Vokietijos Paderborno miesto gyventojas, prisipažino, kad buvo latvio partneris, žinojo jo neteisėtas prisiskambinimo programas ir padėjo nukreipti interneto vartotojus į spąstus.

Kitas teisiamasis, 37-erių metų Eseno gyventojas, irgi prisipažino, kad prisitaikė sau gautą iš Latvijos programą „dialer“ ir vedė nelegalaus gaujos „verslo“ statistinę apskaitą.


Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »