Tarp WITFOR konferencijų – apie informacinės visuomenės plėtros problemas, el. miesto idėją ir visuomenės „internetizavimą“.
Pasauliniame IT forume WITFOR daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, jos švietimui, aprūpinimui naujausiomis technologijomis. Pristatome keletą svarbių pranešimų.
Seimo Pirmininkas – apie informacinės visuomenės plėtros problemas
„Viena iš pagrindinių informacinės visuomenės plėtros problemų Lietuvoje – šią sritį kuruoja trys žinybos“, – pasaulio informacijos technologijų forume WITFOR surengtoje spaudos konferencijoje sakė LR Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Jo teigimu, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) kuria informacinės visuomenės plėtros strategiją ir koordinuoja jos vykdymą, tačiau lėšų neturi, nes jos skirstomos per ministerijas.
Susisiekimo ministerija Lietuvoje yra atsakinga už telekomunikacijų sritį, o Vidaus reikalų ministerija – už informacijos technologijų plėtrą. Pasak A.Paulausko, IVPK reiktų suteikti daugiau galimybių daryti įtaką ministerijoms, galbūt tai įtvirtinant įstatymu. Seimo pirmininkas taip pat teigė, jog artimiausiu metu įstatymu bus siekiama įtvirtinti ir valdžios bei savivaldos institucijų pareigą internetu teikti elektronines paslaugas.
Vilniaus meras – apie el.miestą
Vilniaus meras Artūras Zuokas forume WITFOR pristatė sostinės žinių ekonomikos plėtos perspektyvas ir tarptautinių investicijų šioje srityje galimybes. Miesto vadovas forumo dalyvius išsamiai supažindino su naujausiais sostinės darbai, susijusiais su informacijos technologijų taikymu viešajame, administraciniame ir verslo sektoriuose.
„Vadovaudamiesi Vilniaus miesto strateginiame plane numatytais prioritetais, siekiame sostinėje sukurti inovacijas skatinančią informacinę struktūrą ir aplinką, kurioje aktyviai veiktų pažangi visuomenė“, – sakė A. Zuokas.
Jo teigimu, žinių ekonomikos plėtra ir informacinės visuomenės kūrimas Vilniaus miesto strateginiame plane numatytas kaip vienos prioritetinių veiklos sričių.
Meras pabrėžė, jog sostinėje kuriant žinių ekonomiką glaudžiai bendradarbiaujama švietimo, mokslo, tyrimų ir verslo srityse. Kaip pavyzdžius jis pateikė „Saulėtekio slėnio“, Šiaurės miestelio technologijų parko projektus. Be to, anot A. Zuoko, Lietuvoje kasmet daugėja informacijos technologijų specialistų: pastaraisiais metais šių specialybių studentų skaičius išaugo dvigubai ir dabar šalies aukštosios mokyklos jų kasmet parengia daugiau nei tūkstantį. Ypač didelis dėmesys skiriamas švietimui - siekiama, kad 1 kompiuteris būtų skirtas vidutiniškai 22 mokiniams (palyginimui Europos Sąjungos šalyse 1 kompiuteris skiriamas maždaug 10 moksleivių).
Meras taip pat pristatė savivaldybės projektą „E. miestas visiems“, kurio tikslas – mobiliaisiais telefonais ir internetu teikti vilniečiams ir miesto svečiams įvairias paslaugas.
Trumposiomis žinutėmis gyventojai bus informuojami apie viešojo transporto tvarkaraščius, jų pasikeitimus, eismo ribojimus ir spūstis. Projektas taip pat padės didinti mieste saugumą, nes vilniečiai SMS žinutėmis galės teikti policijai operatyvią informaciją. Taip pat bus skatinamas žmonių dalyvavimas visuomeniniame gyvenime – naudodamiesi mobiliaisiais telefonais jie galės dalyvauti apklausose, įvairiuose tyrimuose.
A. Zuokas taip pat išsamiai pristatė bendrą Lietuvos ir Vilniaus vaidmenį Europos kontekste. Ypač patogi geografinė šalies padėtis lemia tai, jog Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, tampa regiono centru. Plečiantis jo įtakos zonai didėja ir Vilniaus tarptautinis vaidmuo Centrinėje ir Rytų Europoje, o tai įrodo, jog Lietuva yra stipri Europos Sąjungos ir NATO kandidatė.
„Šis forumas mums patvirtino, jog esame svarbi pasaulio dalis. Tarptautinės investicijos į Lietuvą įrodo, jog mumis pasitikima, į mus žiūrima ne kaip į pigią posovietinės šalies darbo jėgą, bet kaip į išsilavinusius ir kūrybingus žmones. Sutinku, kad technologijos yra raidos ir tobulėjimo priemonės, tačiau noriu pabrėžti, kad jų efektyvumas priklauso tik nuo išsilavinusių žmonių, sugebančių tinkamai ir efektyviai jomis pasinaudoti“, – baigdamas kalbėjo A. Zuokas.
UNESCO skatina internetą „dalinti“ bibliotekose
UNESCO generalinio sekretoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius forume sakė, kad siekiant paspartinti informacinės visuomenės plėtrą, būtina kuo greičiau sudaryti sąlygas naudotis internetu bibliotekose, kurios tradiciškai pritraukia informacijos bei žinių ieškančius gyventojus.
Pasak jo, viešuosius interneto centrus steigiančio aljanso „Langas į ateitį“ veiklą taip pat reikėtų vertinti teigiamai, tačiau viena iš UNESCO pozicijų yra, jog daugiau duotų bibliotekų internetizavimas.
„Reikėtų, kad tie kompiuteriai ir išėjimas į internetą būtų bibliotekose, taip pat reiktų siekti atpiginti interneto ryšį mokykloms bei universitetams“, – forume vykusioje spaudos konferencijoje sakė H.Juškevičius.
Matematikos ir informatikos instituto UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vedėjas profesorius Laimutis Telksnys teigė, jog mokyklos nelabai noriai „įsileidžia“ informacinėmis technologijomis norinčius naudotis gyventojus, todėl sudaryti sąlygas naudotis internetu reikėtų to pageidaujančiose bibliotekose.
L.Telksnys taip pat akcentavo, jog steigiant viešuosius interneto centrus, daugiau dėmesio reiktų skirti gyventojų mokymui naudotis informacinėmis technologijoms.
Maždaug 300 nemokamų interneto centrų kaimo vietovėse artimiausiu metu turėtų būti įrengta naudojantis 3,15 mln. eurų (10,9 mln. litų) Europos Sąjungos (ES) PHARE programos parama.
Rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, internetu bent kartą per mėnesį naudojasi 21,9 proc. šalies gyventojų (prieš metus - 16,6 proc.). ES interneto skvarba – 39 procentai.
2002 metais Lietuvoje veikė 1425 bibliotekos, jose lankėsi 857 tūkst. gyventojų - 15 tūkst. mažiau, nei 2001-aisiais.