Praėjusio trečiadienio rytą į Lietuvos Respublikos Seimą rinkosi tie, kas į ateitį žvalgosi pro žiūronus ar padidinamąjį stiklą. Konstitucijos salėje vyko praktinė konferencija „El. parašas – el. valdžia – el. demokratija“.
Praėjusio trečiadienio rytą į Lietuvos Respublikos Seimą rinkosi tie, kas į ateitį žvalgosi pro žiūronus ar padidinamąjį stiklą. Konstitucijos salėje vyko praktinė konferencija „El. parašas – el. valdžia – el. demokratija“.
Į Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) Studentų mokslinės draugijos El. demokratijos sekcijos organizuotą konferenciją rinkosi žmones, matantys, suprantantys ir vertinantys technologijų plėtrą bei su tuo susijusius dalykus daug išsamiai nei didžioji visuomenės dalis. Konferencijoje buvo apibendrinti nuveikti darbai įdiegiant el. parašą Lietuvoje, aptartos naujos el. valdžios užduotys ir pristatyta el. demokratijos vystymosi vizija.
Atidarydamas konferenciją Seimo darbo grupės el. parašo įstatymo naujai redakcijai parengti pirmininkas Gintautas Babravičius, kuris šįkart buvo tarsi moderatorius, prisiminė bei apibendrino praėjusių metų gruodį vykusią el. parašo konferenciją. Po jo kalbėjęs elektroninio parašo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Nemanis bandė aptarti dabartinę situaciją Lietuvoje ir pristatė jau beveik dvi savaites veikiantį el. dokumentų mainų projektą.
„Pirmame projekto etape dalyvauja penkios valstybės institucijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos, IVPK ir Lietuvos Archyvų departamentas), kurios jau keičiasi elektroniniais dokumentais, pasirašytais institucijų vadovų elektroniniu parašu. Planuojama šiais metais projekto apimitį išplėsti iki 20–ties valstybės institucijų bei sudaryti sąlygas institucijoms bendrauti elektronine forma“, – retoriškai klausdamas „O kas toliau?“ į konferencijos dalyvius kreipėsi G.Nemanis.
Jis pristatydamas el. parašo naudojimo situaciją Lietuvoje tarp rinkos dalyvių paminėjo UAB „Verslo tinklą“ – sertifikavimas, UAB „Penki kontinentai“ įmonių grupę, užsiimančią PKI sprendimais ir UAB „Santa Monica Networks“ – T/P įranga.
Privataus verslo atstovai pristatė savo iniciatyvas: vartus www.valstybe.com ir „Skaitmeninį sertifikavimo centrą“, kurios tarnaus vystant elektroninę visuomenę Lietuvoje.
„Penkių kontinenetų bankinės technologijos“ (BS/2) kompanijos darbuotojai turi ilgalaikę ir sėkmingą patirtį naudojant visas informacijos apsaugos priemones, taip pat ir skaitmeninį parašą, bankiniuose technologiniuose procesuose. Tokie bankinių sistemų elementai kaip „Wincor Nixdorf“ bankomatai, informaciniai kioskai ir „Smart“ seifai, o taip pat Lietuvoje ir užsienyje BS/2 darbuotojų aktyviai diegiami tokie kompleksai, kaip bankinės savitarnos skyrius, skaitmeninio parašo technologija, visiškai užtikrina elektroninių prekybos sandorių saugumą.
BS/2 kompanijos darbuotojai ne tik aktyviai diegia, bet ir dažnai kuria skirtingas programines ir aparatines priemones, apsaugotas skaitmeniniu parašu, kuris suteikia autorizuotą priėjimą prie techninių įrenginių, asmeninio kompiuterio, tinklo, interneto resursų duomenų.
„Man šį konferencija kažkuo primena dirbtinio apvaisinimo konferenciją – įstatymas yra, technologinės galimybės yra, vartotojų nėra“, – temą pokalbiams prie kavos juokais nurodė G.Babravičius.
Antroje konferencijos dalyje, kuri buvo paskirta kalboms apie el. demokratijos perspektyvas mūsų šalyje, VU TSPMI docentas Lauras Bielinis savo pranešime bandė įžvelgti tiesioginės demokratijos iššūkius el. demokratijos visuomenėje.
„Visuomenėje geriausia tada, kai visi gali dalyvauti, – svarstė L.Bielinis – o el. demokratija mitas (kenksmingas kaip virusas), iliuzija, kad visi gali dalyvauti valstybės valdyme. Tai kad yra šansas komunikuoti nereiškia, jog galima daryti įtaką valdžiai.“
Konferencijos dalyviai, perėję nuo pirmosios dalies technologinių terminių prie politinio filosofavimo, įsijungė į diskusiją su L.Bieliniu ir docentas ilgiausiai iš visų kalbėtojų užtruko tribūnoje. Jis dar spėjo suabejoti tiesioginių rinkimų nauda, tik prašė to nesakyti jo studentams.
Lietuvos teisės universiteto Žinių visuomenės valdymo instituto (ŽVVI) direktorius Arūnas Augustinaitis prisijungė prie aptarinėjimų apie demokratijos kaitą, vystantis modernioms technologijoms. Išsakęs savo pamąstymus apie elektrosantykių moralę ŽVVI direktorius teigė, jog el. demokratija įsitvirtins tik tada, kai sumažės iliuzija apie tiesioginę demokratiją.
„El. valdžia mūsų lietuviškoje sąmonėje yra tik valdžios kioskas“, – savo pranešimą baigė A.Augustinaitis.
Konferencijos pabaigoje VU TSPMI studentai pristatė portalą www.valsty.be. Tai pirmasis portalas Lietuvoje, visapusiškai simuliuojantis valstybės gyvenimą ir virtualioje erdvėje atspindintis visuomeninius santykius.
Konferencijos dalyviams bene daugiausia klausimų kilo dėl portalo užregistravimo Belgijoje. „Vyresniems žmonės dar vis būdingas užsidarymas savo erdvėje. Nuo gegužės 1-osios d. mes Europos sąjungoje, o Belgija tai ES, tai Briuselis, tai kažkas nauja ir įdomu“, – su jaunatvišku entuziazmu konferencijos dalyviams oponavo studentai.
Svetainės įkūrėjai aiškino, jog virtualią valstybę valdys patys internautai ir į valdymo formą jie pasirinks priklausys tik nuo jų pačių.
Virtualios lietuviškos valstybės gimimą vainikavo Daukanto aikštėje startavusi studentų eisena. Studentus pasveikinęs laikinasis šalies vadovas Artūras Paulauskas užmezgė diplomatinius santykius su virtualia valstybe. Nuo Prezidentūros studentai žygiavo Gedimino prospektu Seimo link, kur pasibaigus konferencijai jos dalyviams įteikė virtualios pilietinės erdvės Konstituciją ir apdovanojimus.
Daugiau apie elektroninę duomenų apsaugą ir bankines technologijas skaitykite
>>>