Vilniaus miestas nuo seno vadinamas „Lietuvos Jeruzale“. Kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais šiandien gyvena Lietuvos žydų bendruomenė?
Vilniaus miestas neretai vadinamas „Lietuvos Jeruzale“. Yra įvairių legendų, pasakojančių, kodėl Vilnius nusipelnė šio švento vardo. Viena iš jų byloja, jog šiame mieste buvo 333 žydai, atmintinai mokėję visą Talmudą. Tuo miestas pelnė šį garbingą vardą. Vilnius nebuvo gausiausiai žydų gyvenamas miestas Rytų Europoje, bet buvo turtingas šios tautos išmintimi, žydiškąja dvasia.
Lietuvos sostinėje veikė daugiau nei šimtas sinagogų, tarp jų XVI amžiuje įkurta nuostabios architektūros Didžioji sinagoga, kone trys šimtai maldos namų. Lietuva garsėjo kantoriais, kurie buvo kviečiami į didžiausias Berlyno, Varšuvos, Amsterdamo ir kitų miestų sinagogas.
Vilniaus miestas garsėjo ne tik kaip religinis žydų centras. Čia veikė viena žymiausių Europoje Romų leidykla, kurios knygos, svarbiausia jų Talmudas, paplito visame pasaulyje. Lietuvos sostinėje veikė garsios bibliotekos, turėjusios senų ir retų knygų hebrajų, jidiš kalba.
XX amžiaus pradžioje įkurtas žymus žydų mokslo centras JIVO, kurio Garbės prezidiumo nariais buvo Albertas Einšteinas, Zigmundas Froidas ir kiti garsūs mokslo ir kultūros veikėjai žydai. Taip pat vyko intensyvus kultūrinis gyvenimas, gyvavo Lietuvos žydų laikraščiai, teatrai, muzikos kolektyvai, įvairaus pobūdžio mokyklos.
Kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais Lietuvos žydų bendruomenė gyvena šiandien? Apie Lietuvos žydų bendruomenę pasakoja pirmininkas Simonas Alperavičius
Pasakodamas apie kultūrinę Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, jos pirmininkas Simonas Alperavičius teigia, jog bendruomenė leidžia laikraštį „Lietuvos Jeruzalė“ jidiš, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, taip pat įvairaus pobūdžio knygas, rengia žydišką televizijos laidą „Menora“, radijo laidą. Bendruomenė turi lektoriatą, kuriame jau 14 metų skaitomos paskaitos, organizuojami koncertai, minėjimai. Ji dalyvauja muzikinių kolektyvų veikloje. Šiuo metu Vilniuje veikia klasikinis trio (smuikas, violančelė, fortepionas), vaikų ir suaugusiųjų kolektyvai, moksleivių ansamblis, žydų kultūros klubas, kuris vienija žydų, lietuvių ir rusų inteligentiją. Dažnai jame pranešimus skaito žymūs Lietuvos kultūros veikėjai. Taip pat veikia vaikų, jaunimo ir studentų, suaugusiųjų bei savo chorą turintis senjorų klubas. Aktyvus senjorų klubas dainuoja, švenčia Šabatą, bendrauja prie arbatos ar kavos puodelio, žaidžia šachmatais.
Lietuvos žydų bendruomenė rūpinasi senų kapinių ir masinių žudynių vietų priežiūra. Paminklais, memorialiniais pastatais giname žydų interesus,- pabrėžia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. Taip pat ši bendruomenė bendrauja su pasaulio žydų bendruomenėmis – Amerikos žydų, Europos žydų bendruomene, dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose, konferencijose, mini pagrindines žydų šventes – Pesach, Purim, Sukot, Chanuka. 2003 metų gruodžio 21 dieną iškilmingai paminėta Chanuka. Šventėje dalyvavo apie 700 žydų iš visos Lietuvos, buvo uždegtos menoros žvakės, vakaro dalyviai pakviesti ragauti tradicinių Chanukos valgių. Koncertavo žydų vaikų ansamblis „Fajerlech“ bei kiti saviveiklos kolektyvai.
Rugpjūčio mėnesį organizuojame antrąjį Pasaulinį litvakų kongresą. Juo norime suburti žydus išeivius iš Lietuvos. Pernai į pirmąjį kongresą susirinko daugiau nei šeši šimtai žydų išeivių ir Lietuvos žydų. Kongreso metu vyks mokslinė konferencija „Litvakų įnašas į pasaulinę kultūrą“, meninių kolektyvų koncertai. Vėliau lankysime gimtąsias vietas ir pagerbsime masinių žudynių vietas Panerių memoriale. Be to, minėsime sionizmo įkūrėjo Teodoro Herzlo 100-ąsias gimimo metines, kuriam Vilniaus mieste atidengta memorialinė lenta,- pasakoja Simonas Alperavičius.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas pasakoja, jog ji užsiima ir socialine veikla, nes nori remti sunkiai gyvenančias žydų šeimas, padėti išgyventi nepasiturintiems pagyvenusiems žmonėms. Socialinis rūpybos centras vargingiau gyvenantiems skiria nemokamus pietus, kas mėnesį dalina produktų paketus. Bendruomenė įkūrė konsultacinį medicinos centrą „EZRA“, kuris teikia paramą medikamentais, nemokamas kvalifikuotų medikų konsultacijas, slaugo neišeinančius iš namų ligonius, invalidus. Be to, veikia SOS programa, kuria pagelbėjama tiems, kas atsidūrė sunkioje padėtyje.
Lietuvos žydų bendruomenė apie savo veiklą informuoja interneto svetainėje. Joje informuojama apie organizuojamus seminarus, šventes, kultūrinius poezijos, muzikos vakarus ir t.t. „Penkių kontinentų“ įmonių grupė svetainėje įdiegė turinio valdymo sistemą „I-manager“, kuria paprasta operatyviai atnaujinti, papildyti informaciją apie bendruomenės veiklą, naujus renginius, įvykius, šventes.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovybė, laikraščio redakcija, klubai įsikūrė pastate, kuriame anksčiau veikė Vilniaus „Tarbut“ draugijos gimnazija. Šiandien čia veikia kamerinė koncertų salė, Vilniaus Geono muziejus, kurio darbuotojai rengia nuolatines ekspozicijas, parodas, archyvuose tiria Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir jos naikinimą, publikuoja periodinius leidinius, mongrafijas, dokumentų rinkinius, įgyvendina edukacinius projektus su Lietuvos mokyklomis, kraštotyros muziejais. UAB „Penki kontinentai“ sukūrė muziejaus interneto svetainę, kurioje supažindinama su muziejaus istorija, ekspozicijomis, leidiniais, naujomis parodomis.
„Penkių kontinentų“ įmonių grupė ir dizaino studija „Lietaus dizainas“ sukūrė Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo, kuris rūpinasi Lietuvos žydų kultūros palikimo išsaugojimu, populiarinimu Lietuvoje ir pasaulyje, interneto svetainę. Joje pristatoma fondo veikla, įgyvendinti ir numatomi projektai, naujienos. Čia galima peržiūrėti nuotraukas, palikti pasiūlymus, atsiliepimus forume.