Žydiškoji dvasia ir tautos išmintis „Lietuvos Jeruzalėje“

Publikuota: 2004 m. vasario 10 d. antradienis

Vilniaus miestas neretai vadinamas „Lietuvos Jeruzale“. Yra įvairių legendų, pasakojančių, kodėl Vilnius nusipelnė šio švento vardo. Viena iš jų byloja, jog šiame mieste buvo 333 žydai, atmintinai mokėję visą Talmudą. Tuo miestas pelnė šį garbingą vardą. Vilnius nebuvo gausiausiai žydų gyvenamas miestas Rytų Europoje, bet buvo turtingas šios tautos išmintimi, žydiškąja dvasia.

Lietuvos sostinėje veikė daugiau nei šimtas sinagogų, tarp jų XVI amžiuje įkurta nuostabios architektūros Didžioji sinagoga, kone trys šimtai maldos namų. Lietuva garsėjo kantoriais, kurie buvo kviečiami į didžiausias Berlyno, Varšuvos, Amsterdamo ir kitų miestų sinagogas.

Vilniaus miestas garsėjo ne tik kaip religinis žydų centras. Čia veikė viena žymiausių Europoje Romų leidykla, kurios knygos, svarbiausia jų Talmudas, paplito visame pasaulyje. Lietuvos sostinėje veikė garsios bibliotekos, turėjusios senų ir retų knygų hebrajų, jidiš kalba.

XX amžiaus pradžioje įkurtas žymus žydų mokslo centras JIVO, kurio Garbės prezidiumo nariais buvo Albertas Einšteinas, Zigmundas Froidas ir kiti garsūs mokslo ir kultūros veikėjai žydai. Taip pat vyko intensyvus kultūrinis gyvenimas, gyvavo Lietuvos žydų laikraščiai, teatrai, muzikos kolektyvai, įvairaus pobūdžio mokyklos.

Kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais Lietuvos žydų bendruomenė gyvena šiandien? Apie Lietuvos žydų bendruomenę pasakoja pirmininkas Simonas Alperavičius

Pasakodamas apie kultūrinę Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, jos pirmininkas Simonas Alperavičius teigia, jog bendruomenė leidžia laikraštį „Lietuvos Jeruzalė“ jidiš, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, taip pat įvairaus pobūdžio knygas, rengia žydišką televizijos laidą „Menora“, radijo laidą. Bendruomenė turi lektoriatą, kuriame jau 14 metų skaitomos paskaitos, organizuojami koncertai, minėjimai. Ji dalyvauja muzikinių kolektyvų veikloje. Šiuo metu Vilniuje veikia klasikinis trio (smuikas, violančelė, fortepionas), vaikų ir suaugusiųjų kolektyvai, moksleivių ansamblis, žydų kultūros klubas, kuris vienija žydų, lietuvių ir rusų inteligentiją. Dažnai jame pranešimus skaito žymūs Lietuvos kultūros veikėjai. Taip pat veikia vaikų, jaunimo ir studentų, suaugusiųjų bei savo chorą turintis senjorų klubas. Aktyvus senjorų klubas dainuoja, švenčia Šabatą, bendrauja prie arbatos ar kavos puodelio, žaidžia šachmatais.

Lietuvos žydų bendruomenė rūpinasi senų kapinių ir masinių žudynių vietų priežiūra. Paminklais, memorialiniais pastatais giname žydų interesus,- pabrėžia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. Taip pat ši bendruomenė bendrauja su pasaulio žydų bendruomenėmis – Amerikos žydų, Europos žydų bendruomene, dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose, konferencijose, mini pagrindines žydų šventes – Pesach, Purim, Sukot, Chanuka. 2003 metų gruodžio 21 dieną iškilmingai paminėta Chanuka. Šventėje dalyvavo apie 700 žydų iš visos Lietuvos, buvo uždegtos menoros žvakės, vakaro dalyviai pakviesti ragauti tradicinių Chanukos valgių. Koncertavo žydų vaikų ansamblis „Fajerlech“ bei kiti saviveiklos kolektyvai.

Rugpjūčio mėnesį organizuojame antrąjį Pasaulinį litvakų kongresą. Juo norime suburti žydus išeivius iš Lietuvos. Pernai į pirmąjį kongresą susirinko daugiau nei šeši šimtai žydų išeivių ir Lietuvos žydų. Kongreso metu vyks mokslinė konferencija „Litvakų įnašas į pasaulinę kultūrą“, meninių kolektyvų koncertai. Vėliau lankysime gimtąsias vietas ir pagerbsime masinių žudynių vietas Panerių memoriale. Be to, minėsime sionizmo įkūrėjo Teodoro Herzlo 100-ąsias gimimo metines, kuriam Vilniaus mieste atidengta memorialinė lenta,- pasakoja Simonas Alperavičius.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas pasakoja, jog ji užsiima ir socialine veikla, nes nori remti sunkiai gyvenančias žydų šeimas, padėti išgyventi nepasiturintiems pagyvenusiems žmonėms. Socialinis rūpybos centras vargingiau gyvenantiems skiria nemokamus pietus, kas mėnesį dalina produktų paketus. Bendruomenė įkūrė konsultacinį medicinos centrą „EZRA“, kuris teikia paramą medikamentais, nemokamas kvalifikuotų medikų konsultacijas, slaugo neišeinančius iš namų ligonius, invalidus. Be to, veikia SOS programa, kuria pagelbėjama tiems, kas atsidūrė sunkioje padėtyje.

Lietuvos žydų bendruomenė apie savo veiklą informuoja interneto svetainėje. Joje informuojama apie organizuojamus seminarus, šventes, kultūrinius poezijos, muzikos vakarus ir t.t. „Penkių kontinentų“ įmonių grupė svetainėje įdiegė turinio valdymo sistemą „I-manager“, kuria paprasta operatyviai atnaujinti, papildyti informaciją apie bendruomenės veiklą, naujus renginius, įvykius, šventes.

Lietuvos žydų bendruomenės vadovybė, laikraščio redakcija, klubai įsikūrė pastate, kuriame anksčiau veikė Vilniaus „Tarbut“ draugijos gimnazija. Šiandien čia veikia kamerinė koncertų salė, Vilniaus Geono muziejus, kurio darbuotojai rengia nuolatines ekspozicijas, parodas, archyvuose tiria Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir jos naikinimą, publikuoja periodinius leidinius, mongrafijas, dokumentų rinkinius, įgyvendina edukacinius projektus su Lietuvos mokyklomis, kraštotyros muziejais. UAB „Penki kontinentai“ sukūrė muziejaus interneto svetainę, kurioje supažindinama su muziejaus istorija, ekspozicijomis, leidiniais, naujomis parodomis.

„Penkių kontinentų“ įmonių grupė ir dizaino studija „Lietaus dizainas“ sukūrė Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo, kuris rūpinasi Lietuvos žydų kultūros palikimo išsaugojimu, populiarinimu Lietuvoje ir pasaulyje, interneto svetainę. Joje pristatoma fondo veikla, įgyvendinti ir numatomi projektai, naujienos. Čia galima peržiūrėti nuotraukas, palikti pasiūlymus, atsiliepimus forume.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (27)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »