Ar „Wikipedia“ ir toliau gyvuos tik iš aukų?

Publikuota: 2012 m. lapkričio 19 d. pirmadienis

Mažai internete yra internautų, kurie nebūtų apsilankę ar girdėję laisvosios enciklopedijos „Wikipedia“. Ji – „švari“, „graži“ bei atnaujinama akimirksniu, tačiau reikia suprasti, kad tai kainuoja. Iškyla klausimas, ar „Wikipedia“ ir toliau gyvuos tik iš surenkamų aukų?

Nors „Wikipedia“ laisvoji enciklopedija, kuri priklauso pelno nesiekiančiai organizacijai „Wikimedia Foundation“, tiksliai neatskleidžia, kiek lėšų jai reikia per vienus metus, tačiau prieš porą metų organizacija sakė, jog jai reikia 16 milijonų JAV dolerių metams, kad galėtų save išlaikyti.

Deja, tačiau didėjant internautų skaičiui, gausėjant „Wikipedia“ skaitytojų, taip pat augant ir straipsnių skaičiui, reikia vis daugiau pastangų ne tik išlaikyti serverius, bet ir vis daugiau profesionalių redaktorių, kurie galėtų redaguoti ir reguliariai atnaujinti, sakykime, užrakintus straipsnius.

Prie „Wikipedia“ straipsnių kūrimo gali prisidėti visi norintys, tačiau žinome, kad interneto vandalų yra gana nemažai. Į pateiktą naują informaciją turi reaguoti kompetentingi redaktoriai, nes kitu atveju laisvosios enciklopedijos šaltiniu laikyti negalėtumėme, nes joje informacija nebūtų patikrinta ar paremta rimtais šaltiniais, o projektas prarastų savo prasmę.

Besibaigiant metams „Wikimedia Foundation“ ir vėl prašo vartotojų paramos: „Wikipedia“ yra ne pelno siekiantis projektas, tačiau net penktas pagal lankomumą pasaulyje. Su net 450 milijonų unikalių lankytojų per mėnesį, mes, kaip ir kiekvienas didelis portalas, turime išlaidų, kurios yra susijusios su serveriais, programine įranga, darbuotojais ir net teisininkų konsultacijomis.“, – rašoma pagrindiniame laisvosios enciklopedijos puslapyje.

„Wikimedia Foundation“ nurodo, kad penkių eurų auka yra labiausiai paplitusi, tačiau įskaičiavus įvairių organizacijų ir turtingų verslininkų įnašus, vieno aukojimo vidutinė suma pakyla net iki 30 eurų. Visgi „Wikimedia Foundation“ nenurodo, kiek pinigų jie tikisi surinkti šiais metais.

Scenarijus gali būti kaip ir kiekvienais metais: atsiras organizacijų, gerų žmonių, turtingų verslininkų, kurie suaukos nemažai pinigų ir projektas galės toliau būti nepriklausomas, be reklamos. Bet kas gi nutiktų, jei vis augantys kaštai viršytų suaukojamą sumą?

Akivaizdu, kad toks didelis projektas tiesiog staiga nedingtų iš interneto. „Wikimedia Foundation“ veikiausiai prašytų pagalbos ilgus mėnesius, kol surinktų reikiamą sumą. Kad ir kaip ten bebūtų, „Wikipedia“ tikslas yra niekada nerodyti reklaminių skydelių, tačiau jau dabar pasirodė pranešimų internete, kad vartotojus kiek erzina ilgas, geltonos spalvos blokas, kuriame prašoma aukų.

Jimmy Walesui ir komandai nelieka nieko kito, kaip tik tokiomis priemonėmis bandyti išsilaikyti. O ateitis projektui šviesi tikrai nenusimato. Minėjome, jog didėjant vartotojų bei straipsnių skaičiui, kaštai tik dar labiau auga, taigi tik ateitis parodys, į kurią pusę pasuks „Wikipedia“. Galbūt visgi reikės prašyti tam tikrų valstybių paramos, o joms nesutikus paaukoti, rodyti reklaminius skydelius. Aštrėjant ekonominei situacijai, galime sulaukti visko.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Žmonės nustemba internetu pasitikrinę savo sveikatos duomenis

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. skaityti »

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. skaityti »

„Išmanieji“ lietuviai reguliariai telefone naudojasi 7 programėlėmis

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų – parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. skaityti »

VDU – antras Lietuvoje pagal dalyvavimą internete

Paskelbtuose naujausiuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose „Webometrics“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išliko tarp pirmųjų pozicijų Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje populiarėja VOD paslaugos

Agentūros MEC duomenimis, net 77 proc. Lenkijos interneto naudotojų žiūri mokamą vaizdo turinį naudodamiesi VOD (angl. Video on demand) paslaugomis. skaityti »

Paskelbti internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonės tyrimo rezultatai

2016 metais gegužės–birželio mėnesiais Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko tėvų auginančių 5–18 m. vaikus ir paauglių nuo 14 iki 18 metų viešą reprezentatyvią apklausą. skaityti »

„TreeWiFi“: internetas bus prieinamas tik švarioje aplinkoje

Amsterdame gyvenantis dizaineris Joris Lam sukūrė inkilą primenantį įrenginį, kuris tiekia nemokamą „Wi-Fi“ interneto ryšį, jei aplinkos oras yra neužterštas. skaityti »

2016 m. II ketvirtį RRT gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Daiktų internetas pakeis žmonių įpročius

Prognozuojama, kad ateityje prie interneto bus prijungta vis daugiau automobilių ir namų. skaityti »

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Saugesnio interneto projekto tęsimo Lietuvoje

2016 m. birželio 29 d., Vilnius. Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos paraišką vykdyti Saugesnio interneto projektą ir pritarė šio projekto tęsimui Lietuvoje. skaityti »