Ar viską žinai apie „Vikipediją“?

Publikuota: 2011 m. kovo 1 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Tas, kas nori rasti informacijos, naudojasi „Google“, o tas, kas nori sužinoti, klausia „Vikipedijos“. Tai didžiausia internetinė enciklopedija pasaulyje, kurios paslaugos mums nieko nekainuoja. Kaip veikia ši žinių saugykla.

Kas yra „Vikipedija“?

„Vikipedija“ (angl. „Wikipedia“, www.wikipedia.org) – tai didžiulis nemokamas internetinis informacijos žinynas. Skirtingai nei tradicinės enciklopedijos, kurias kuria profesionalūs mokslininkai, „Vikipedija“ yra rašoma pačių tinklalapio lankytojų. Nė viena enciklopedija negali prilygti „Vikipedijai“ savo dydžiu. Joje paskelbta 16,68 mln. straipsnių 273 kalbomis. Svetainės pavadinimas kildinamas iš havajiečių kalbos žodžio „wiki“, reiškiančio „greitai“.

Kas rašo straipsnius?

Kiekvienas žmogus, užsukęs į svetainę, gali pradėti naują straipsnį arba pataisyti kitų autorių tekstus. Dažniausiai, norint tai daryti, nereikia registruotis. Pataisius įrašą, senoji straipsnio versija niekur nedings ta – ji išsaugoma tam, kad reikalui esant, tekstą būtų galima sugrąžinti. Tokiu būdu „Vikipedija“ apsisaugo nuo vandalų bandymų sunaikinti kitų žmonių sukurtus įrašus. Geriausiu atveju piktavaliai sukurs tik dar vieną straipsnio versiją. Teisingą straipsnio variantą gali sugrąžinti bet kuris chuliganizmo atvejį pastebėjęs lankytojas. Enciklopedijoje savo straipsnius yra paskelbę 1 016 000 žmonių. „Vikipedija“ skaičiuoja tik svetainėje prisiregistravusius autorius. Tačiau daugelį straipsnių galima keisti arba kurti net neprisiregistravus. Tokių bevardžių kūrėjų skaičiaus nežino niekas. Prie lietuviškos „Vikipedijos“ versijos (http://lt.wikipedia.org) kūrimo prisidėjo net bemaž 44 tūkst. Įvairių profesijų ir išsilavinimo žmonių. Joje yra 125,5 tūkst. straipsnių. Pagal aprašytų temų skaičių lietuviškoji versija įeina į elitinį didžiųjų enciklopedijų klubą. Beje, egzistuoja ir žemaitiška „Vikipedėjė“ (http://bat-smg.wikipedia.org), kurioje paskelbti 12,5 tūkst. Įrašų!

Kodėl „Vikipedija“ galima naudotis nemokamai?

Visi enciklopedijos autoriai rašo tekstus, įkelia nuotraukas ir iliustracijas už dyką. Tokius kūrinius galima naudoti, dauginti ir keisti be jokių apribojimų – tiek asmeniniais, tiek ir komerciniais tikslais. Vienintelis reikalavimas tiems, kurie naudoja informaciją – jie privalo paskelbti autoriaus vardą. Be to, pakeistą medžiagą taip pat privaloma skelbti nemokamai.

Kaip galima kurti ir redaguoti straipsnius?

■ Redaguojame straipsnį. Naršyk lėje atidarome puslapį su įrašu, kurį norime pataisyti arba papildyti. Lango viršuje, dešinėje spustelime užrašą „Redaguoti“. Po akimirkos atsiveria redagavimo langas. Redagavimo metu naudojami specialūs simboliai. Pabaigę redaguoti tekstą, jį išsaugojame spustelėdami mygtuką „Išsaugoti“. Tada sukuriama nauja straipsnio versija. Jų sąrašą galime pamatyti, paspaudę užrašą „Istorija“ straipsnio peržiūros puslapyje.
■ Kuriame naują straipsnį. Į „Vikipedijos“ paieškos laukelį įrašome žodį ir spustelime „Enter“ . Jeigu jį apibūdinančio straipsnio enciklopedijoje dar nėra, ekrane pamatysime užrašą „Nėra rezultatų atitinkančių užklausą“. Paspaudę nuoroda virtusį raktinį žodį, nukeliausime į tuščią redagavimo langą.
Dėmesio! Prieš pradėdami kurti straipsnius, būtinai susipažinkime su „V kipedijoje“ galiojančiomis taisyklėmis ir išmokime naudoti specialius redagavimo simbolius. Plačiau apie tai galime pasiskaityti adresu http://goo.gl/gD0Oc.

„Vikipedijos“ veiklos principai

Autoriai privalo laikytis enciklopedinio rašymo stiliaus. Visi faktai turi būti patikrinti ir kiek galima tikslesni. Reikia atminti, kad „Vikipedija“ nėra vieta, kurioje galima kitiems skaitytojams primesti savo asmeninę nuomonę ar pažiūras. Visi dalyviai laikosi kelių svarbių taisyklių – vadinamųjų pamatinių principų.
■ „Vikipedija“ yra neutrali. Nerašykime, remdamiesi savo išankstiniais nusistatymais, esant reikalui, pateikime kelias skirtingas nuomones, nesuteikdami pirmenybės nė vienai. Remkimės patikimais šaltiniais, ypač – kontraversiškose temose.
■ „Vikipedija“ yra laisvo turinio enciklopedija, kurią redaguoti gali kiekvienas. Bet kuris mūsų pridėtas straipsnis gali ir bus negailestingai redaguojamas kitų bendruomenės narių. Neįkėlinėkime kopijavimo teisėmis apsaugotos medžiagos.
■ „Vikipedijoje“ galioja etiketo taisyklės: gerbkime kitus bendruomenės narius, būkime mandagūs ir geranoriški. Raskime kompromisą ir venkime redagavimo karų. „Vikipedija“ yra hobis, ne darbas ar prievolė.
■ „Vikipedija“ neturi biurokratinių taisyklių. Būkime kūrybiški, rašydami, pervadindami ir keisdami straipsnius, kadangi tobulumo nėra ir niekas jo nereikalauja. Nebijokime vis ką sugadinti. Mūsų darbas – tai tik dar viena straipsnio versija. Ją taisys ir tobulins kiti žmonės. Tik atsiminkime – kad ir ką parašytume, tai išliks ateičiai.

Kas kontroliuoja straipsnių kokybę?

Kaip ir bet kurioje didelėje informacijos kaupykloje, „Vikipedijoje“ pasitaiko klaidų. Todėl kokybės kontrolė yra būtina. Be to, gana dažnai joje įsiliepsnoja savo nuomonę ginančių autorių karai. Dažniausiai kūrėjams papildomos kontrolės nereikia. Jie suranda bendrą kalbą, diskutuodami specialioje straipsnio skiltyje „Aptarimas“ .
Sudėtingesnius konfliktus sprendžia specialūs administratoriai, kurie renkami iš aktyviausių ir labiausiai prie enciklopedijos kūrimo prisidėjusių autorių tarpo. Visi kūrėjai yra skirstomi į grupes. Priklausomai nuo to, kuriai grupei priklausome, skiriasi mūsų teisės ir pareigos. Štai kai kurios iš jų:
■ Neregistruoti dalyviai. Jie neturi vardų. Tokie lankytojai gali kurti arba keisti straipsnius, dalyvauti diskusijose. Vietoje vardo yra įrašomas jų kompiuterio IP adresas, pvz., 55.111.555.11
■ Registruoti dalyviai. Kuria ir keičia straipsnius, pasirašydami savo pasirinktu vardu arba slapyvardžiu. Praėjus keturioms dienoms nuo registracijos jie tampa patvirtintais dalyviais.
■ Balsavimo teisę turintys dalyviai. Žmonės, parašę daugiau nei 200 straipsnių arba išbuvę registruotais vartotojais daugiau nei du mėnesius.
■ Administratoriai. Gali trinti ir atstatyti ištrintus puslapius, užrakinti ar atrakinti puslapius, blokuoti kitus naudotojus.
■ Biurokratai. Gali keisti naudotojų statusą ir vardus.
■ Ūkvedžiai. Turi visas teises keisti svetainės išvaizdą, vartotojų statusą. Jie privalo spręsti problemas, kurių nesugeba suvaldyti kiti dalyviai. Lietuvos vartotojų tarpe ūkvedžių nėra.
■ Prisijungimo kontrolieriai. Tikrina, ar tas pats vartotojas nebando prie „Vikipedijos“ prisijungti skirtingais vardais.

Ar viskas, kas rašoma enciklopedijoje, yra tiesa?

Žinoma, ne. „Vikipedijoje“ galima rasti nemažai klaidingų ar netgi sąmoningai tendencingą informaciją skelbiančių straipsnių. Tačiau klaidų pasitaiko ir kitose profesionalų kuriamose enciklopedijose. Pavyzdžiui, solidžioje mokslininkų sukurtoje enciklopedijoje „Britannica“ jau daugybę metų skelbiamas nieko bendro su realybe neturintis faktas, kad Kaunas buvo įkurtas 1030 metais. Todėl nė vienas žinynas negali atstoti gerai patikrintų ir konkrečioms temoms skirtų informacijos šaltinių. Į tai būtina atsižvelgti rašant referatus, kursinius ar diplominius darbus.

Svarbūs faktai apie „Vikipediją“

Kada „Vikipedija“ buvo įkurta?
2001 m. sausio 15 d.

Kas įkūrė „Vikipediją“?
Jimmy’is Donalas Wales’as.

Kiek straipsnių paskelbta „Vikipedijoje“?
16,68 milijono. Tekstai rašomi 273 kalbomis.

Kiek straipsnių paskelbiama per dieną?
10 000 kiekvieną dieną.

Kiek darbuotojų prižiūri „Vikipediją“?
Enciklopedija turi 66 etatinius darbuotojus.

Kiek žmonių naudojasi „Vikipedija“?
2010 metų lapkritį enciklopedija susilaukė 346,8 mln. lankytojų, kurie perskaitė 10,175 mlrd. Straipsnių.

Kur saugomi „Vikipedijos“ straipsniai?
370 serveriuose, kurie stovi Tampoje (JAV) ir Amsterdame (Nyderlandai). 2011 m. bus atidaryta nauja saugykla Ašburne (JAV).

Kiek kainuoja „Vikipedijos“ išlaikymas?
Serveriai kiekvieną mėnesį „suvalgo“ apie 70 000 JAV dolerių (apie 185 tūkst. litų). Darbuotojų išlaikymui skiriami 188 000 JAV dolerių (apie 500 tūkst. Litų).

Kas padengia išlaidas?
„Vikipedija“ yra išlaikoma iš internautų bei įvairių kompanijų suaukotų lėšų. 2010 m. jos išlaikymui 2 mln. JAV dolerių (apie 5,2 mln. litų) skyrė „Google“.



Šaltinis: www.computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarp pretendentų tapti interneto geriausiais – ir Lietuvos politikos atstovai

Šiuo metu vykstančiuose LOGIN interneto apdovanojimuose dėl Metų interneto žmogaus titulo kartu su kitais kandidatais varžosi dvi politikos atstovės – buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir dabartinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. skaityti »

VMI paslaugos keliasi į elektroninę erdvę

Įgyvendinus projektą „Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, konsultavimo ir informavimo paslaugų sistemos (ESKIS) sukūrimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) savo teikiamas paslaugas perkels į elektroninę erdvę. skaityti »

Vartotojai įvairiais būdais bando įtikinti „Google“ neatsisakyti „Reader“

Šią savaitę interneto milžinas „Google“ paskelbė atsisakantis „Reader“ RSS agregatoriaus, kuris nebeveiks nuo liepos 1 dienos ir galbūt artimoje ateityje bus dalinai integruotas į „Google+” socialinį tinklą. Bet internete vartotojai bando „Google“ atkalbėti. skaityti »

„Facebook“ leis filtruoti naujienų juostą

Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai artimiausiu metu turėtų gauti rinkinį filtrų, kurie leistų jiems savo puslapių naujienų juostose rūšiuoti informaciją. skaityti »

Valstybinės įstaigos atranda komunikaciją „Google“ paieškos tinkle

Ūkio ministerija pirmoji iš Lietuvos ministerijų savo paslaugų reklamai pasinaudojo „Google“ paieškos sistema. Projekto rezultatai lūkesčius viršijo du kartus. skaityti »

Nuotraukų dalijimosi tarnyba „Instagram“ pasiekė 100 mln. vartotojų ribą

Nuotraukų skelbimo ir dalijimosi sistema „Instagram“, kuri veikia tiek kompiuteryje, tiek išmaniuosiuose telefonuose pasiekė 100 milijonų vartotojų ribą. skaityti »

Šviesolaidinio interneto tinklo lyderė Europoje išlieka Lietuva

Organizacija „FTTH Council Europe“ skelbia, kad Lietuva toliau pirmauja Europoje pagal šviesolaidinio interneto tinklo plėtrą – šviesolaidinį internetą naudoja jau 31 proc. namų ūkių. skaityti »

Vartotojai skundus galės pateikti internetu

Siekdama supaprastinti vartotojų teisių gynimo procedūras, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2012 metais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pradėjo įgyvendinti projektą „Vartotojų teisių informacinės sistemos sukūrimas“. Projektas suteiks galimybę vartotojams skundus dėl pažeistų jų teisių registruoti internetu. skaityti »

Nebeliks elektroninio pašto „Hotmail“

Bendrovė „Microsoft“ pranešė nutraukianti jai priklausančios „Hotmail“ internetinės elektroninio pašto paslaugos teikimą. skaityti »

Dėl leidimų ginklams bus galima kreiptis internetu

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) sėkmingai vykdo projektą, kuris suteiks galimybę elektroninėmis priemonėmis pateikti prašymus dėl leidimų ginklams, pirotechnikos priemonėms, asmens ir turto saugos veiklai. skaityti »