Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis sukurta Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS) arba kitaip – virtuali aklųjų biblioteka – savo duomenų bazėje turi daugiau kaip 8,5 tūkst. įgarsintų leidinių ir vis sparčiai plečiasi.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis sukurta Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS) arba kitaip – virtuali aklųjų biblioteka – savo duomenų bazėje turi daugiau kaip 8,5 tūkst. įgarsintų leidinių ir vis sparčiai plečiasi. Įtraukus daugiau ne grožinės literatūros, o informacinių knygų, vadovėlių galima būtų stebėti teigiamų pokyčių mokymosi srityje ar darbo rinkoje, į kurią sėkmingiau įsilietų ir ši socialinę atskirtį patirianti žmonių grupė.
Europos Sąjungos šalyse itin didelis dėmesys skiriamas mokymuisi visą gyvenimą. Paprastai žmonės gali pasirinkti vienokias ar kitokias savišvietos formas, tačiau tam tikra grupė žmonių neturi tokio plataus pasirinkimo dėl savo regos negalios. Šioje situacijoje labai svarbų vaidmenį atlieka bibliotekos.
Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) nuostatuose teigiama, kad vienas iš jos tikslų yra užtikrinti neregiams ir silpnaregiams lygias teises bei galimybes ieškoti ir gauti informaciją ir dokumentus, mokytis ir pažinti Lietuvos nacionalinį ir pasaulio kultūros paveldą. Į pagalbą pasitelkdama moderniąsias technologijas LAB padidina informacijos srautą, kuris pasiekia akluosius, taip ypatingai skatindama mokymosi kultūrą šiame informacinių technologijų amžiuje.
Nuolatinis paslaugų, palengvinančių aklųjų ar prastai matančių žmonių gyvenimą, kūrimas panaudojant išmaniuosius įrenginius patvirtina sėkmingą judėjimą šia kryptimi. Pavyzdžiui, Danijoje sukurta programėlė „Be My Eyes“ (liet. būk mano akys). Žmogus programėlėje atlieka vaizdo skambutį savanoriui, kuris puikiai mato ir gali perskaityti etiketę ar padėti išspręsti kitą aklam žmogui iškilusį klausimą.
„Maloniai stebina nesiliaujantis ir nemažėjantis visuomenės susidomėjimas šia prasminga veikla. Studentai rodo norą prisidėti prie knygų įgarsinimo. Tikslingai plėtojant savanorystę tapo įmanoma įgarsinti didesnį knygų kiekį. O ir žmogaus balsu įgarsintas leidinys, palyginti su sintezatoriaus įgarsintu, yra malonesnis ausiai bei suprantamesnis“, – džiaugiasi LAB direktorė Rasa Januševičienė.
Sistema kiek įmanoma yra pritaikyta tikslinei grupei. Prie jos prisijungti yra visai nesudėtinga, nes tereikia kompiuterio arba mobiliojo įrenginio su internetu. Vartotojas gali pasirinkti ar norėtų klausyti informacijos ELVIS sistemos grotuve, ar atsisiųsti į savo asmeninį kompiuterį. Taip pat bet kada galima sustabdyti įrašą ir vėliau pratęsti klausymą nuo tos vietos, kurioje buvo sustota, arba tiesiog išbandyti pagreitintą versiją.
Kiekvienas vartotojas turi savo asmeninį profilį, kuriame gali pasižymėti mėgstamiausius ar dar tik planuojamus perskaityti leidinius bei juos užsiprenumeruoti. Be to, sistema skatina bendrauti ir dalintis savo pamėgtomis ištraukomis su kitais skaitytojais, aptarti jas skaitytojų forume.
Nors buvo juntamas ryškus ELVIS vartotojų skaičiaus padidėjimas, tačiau direktorė R. Januševičienė neslepia: „Vis dar yra nemažai neregių ir silpnaregių, nesinaudojančių specialiai jiems skirtos bibliotekos paslaugomis“. Šių metų LAB bibliotekos leidinio pavadinimas skelbia: „Žalia šviesa informacijai!“. Taigi, pasitelkiant informacines technologijas, mažėja kliūčių, trukdančių akliesiems mokytis ir domėtis įvairiomis sritimis.