Šio mėnesio pradžioje internetinės žiniasklaidos lauką papildė dar vienas „žaidėjas“ – platforma „Doxa“. Jos kūrėjai apie save rašo, kad jų tikslas – ne kalbėti, o kalbėtis, sukurti ir puoselėti erdvę, kurioje vyktų nuolatinis nuomonių susitikimas.

„Išvertus iš senosios graikų kalbos, „doxa“ reiškia nuomonę. Platonas skyrė doxa kaip nepagrįstą minios nuomonę nuo tikrojo pažinimo – episteme. Tačiau senovės graikai numatė pagrįstos nuomonės (endoxa) galimybę. Būtent pagrįstas, svarias ir originalias nuomones norime telkti ir katalizuoti „Doxoje“, nesiekdami pokalbio redukuoti į vieną iš anksto duotą ir neginčijamą Tiesą“, – šios platformos koncepciją pristato „Doxos“ vyriausioji redaktorė, VU Filosofijos fakulteto magistrantė Daina Habdankaitė.

Ji sako, kad šis portalas keleto VU Filosofijos fakulteto studentų galvose gimė kaip idée fixe, o pamažu ėmus ją realizuoti prie komandos prisijungė ir akademikai iš filosofijos, istorijos, politologijos lauko. Redakcinėje kolegijoje matome filosofo doc. Nerijaus Mileriaus, istoriko doc. Aurimo Švedo, politologo, žurnalisto Vladimiro Laučiaus pavardes.

„Doxa“ yra gyva ir atvira erdvė.  Ją kuriame pasitardami, diskutuodami ir dalydamiesi idėjomis su įvairių sričių atstovais, kuriems rūpi ieškoti, kalbėtis ir išgirsti skirtingas pozicijas. Kol kas galime džiaugtis, kad susitelkė nemaža komanda, kurios nariai negaili laiko ir pastangų projektui, nesiekiančiam tapti komerciniu“, – sėkminga projekto pradžia džiaugiasi D. Habdankaitė.

Šios platformos kūrėjai ją suvokia kaip erdvę polemikai, erdvę, kurios iki šiol trūko, nes Lietuvoje viešasis diskursas daugiausia pasiskirstęs tarp dviejų kraštutinumų: masinės žiniasklaidos ir specializuotų leidinių. Neatsiranda terpės gyvam, reflektuotam, kūrybingam ir originaliam kalbėjimui: „Apmaudu, kai kokybiškos ir aštrios įžvalgos pasimeta balsų šurmulyje, taip ir nesulaukusios atsako, neįėjusios į nuomonių dialogą. „Doxoje“ šį dialogą ir siekiame palaikyti. Be to, dažnai skirtingų sričių akademikai ir praktikai, nors ir svarstantys panašias temas ar problemas, nesusėda pokalbiui, neturi kur ir kaip išgirsti vienas kito tyrinėjimų, pozicijų, prieigų“, – portalo tarpdiscipliniškumą akcentuoja pašnekovė.

D. Habdankaitės teigimu, orientuojamasi į atvirą, smalsų, aktyviai besidomintį tuo, kas vyksta viešajame gyvenime, skaitytoją, kuriam negana sugromuliuotos informacijos, kuris mąsto pats ir noriai leidžiasi į intelektualinį nuotykį. Tad „Doxa“ atvira autoriams nepriklausomai nuo jų veiklos ir interesų lauko, politinių, meninių ir visuomeninių pažiūrų. Dėl to pagrindinis kriterijus tekstams – pozicijos pagrįstumas argumentais, jos originalumas ir samprotavimo svarumas, stiliaus, formos ir turinio originalumas. „Laikomės pozicijos, kad nėra temos, kuri iš principo negalėtų tapti diskusijų objektu – svarbu, kaip ji suformuluojama, kokiame kontekste ir kada iškeliama“, – apibendrina portalo vyr. redaktorė.

Paklausta apie tai, ar ši platforma galėtų tapti atsvara (o gal atgaiva?) nuo kasdien mus atakuojančių gausybės tekstų masinėje žiniasklaidoje, D. Habdankaitė atsako, kad „Doxos“ tekstų tempas yra lėtesnis nei masinės žiniasklaidos, taigi net ir reaguodami į aktualius visuomenės reiškinius autoriai pateikia gilesnę aptariamo reiškinio analizę, o prieš publikuojant tekstus nemažai diskutuojama su jų autoriais. Taigi tai yra tarsi tarpinis variantas tarp skubotai kepamų masinės žiniasklaidos produktų ir perdėm teorinių, dažnai tik tos srities specialistams skirtų rašinių.

„Laviruodami tarp dviejų kraštutinumų galime lanksčiau eksperimentuoti su tekstų forma, stiliumi, kalba – šia prasme pirmieji „Doxos“ rašiniai parodo kūrybingo ir įžvalgaus kalbėjimo amplitudę: portale rasite ir kokybiškos prozos, ir netikėtų interviu, ir aštrių poleminių tekstų, ir originalias teorines idėjas vystančių samprotavimų“, – intriguoja D. Habdankaitė, kviesdama patiems pasižvalgyti po „Doxos“ lankas.