Internetu naudojasi 72,1 proc. Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 19 d. antradienis

Internetu Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį naudojosi 72,1 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, didžioji dauguma jų tai darė kasdien, atskleidė naujausias statistikų tyrimas.

Per metus 16–74 metų amžiaus gyventojų, besinaudojusių internetu dalis, padidėjo 3,6 procentinio punkto (2013 metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 68,5 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 97 proc., iš 65–74 metų amžiaus gyventojų – 21 procentas. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 86 procentai.

78 proc. internetu besinaudojančių asmenų naudojosi juo kasdien,17 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

Reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 96 proc. internautų, arba 69 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Mobilųjį įrenginį (mobilųjį arba išmanųjį telefoną, nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį su belaidžio ryšio įranga) jungtis prie interneto (ne namuose ir ne darbe) bent retkarčiais naudojo 44 proc. internautų, arba trečdalis (32 proc.) visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. internautų naudojosi internetinių duomenų saugyklų paslaugomis asmeniniais tikslais dokumentams, nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams (rinkmenoms) saugoti arba dalintis šia informacija. 70 proc. internetu besinaudojančių asmenų nežinojo apie internetinių duomenų saugyklų teikiamas paslaugas.

Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 55 proc. 16–74 metų amžiaus internautų, arba 40 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų (2013 metų tyrimo duomenimis – atitinkamai 49 ir 34 proc.).

Pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 19 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 25 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. Per pastaruosius 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 35 procentai internautų. Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant drabužius, avalynę, sporto prekes, aksesuarus (59 proc. elektroninės prekybos vartotojų) ir bilietus į renginius (42 proc.).

Asmeninius kompiuterius ir interneto prieigą namuose pirmąjį ketvirtį turėjo 66 proc. namų ūkių. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus beveik nepakito, o turinčių interneto prieigą – padidėjo 1 procentiniu punktu. Mieste kompiuterius namuose turėjo 71 proc., kaime – 57 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 70 ir 58 procentai.

Beveik visi (99 proc.) namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu, įskaitant ir mobilųjį.

Stalo, nešiojamasis ar planšetinis kompiuteris – prietaisas dažniausiai naudojamas naršyti internete. Mobilųjį telefoną arba kitą mobilųjį įrenginį (medijos ar žaidimų leistuvą, elektroninių knygų skaityklę) naršyti internete naudojo 38 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių, iš jų 2 proc. mobilusis telefonas buvo vienintelė naršymo internete priemonė.

Tyrime apklausti 9739 16–74 metų amžiaus asmenys iš atsitiktinai, naudojantis Gyventojų registru, atrinktų 4944 namų ūkių, kurių bent vienas narys nebuvo vyresnis nei 74 metų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Žmonės nustemba internetu pasitikrinę savo sveikatos duomenis

Nepaisant to, kad jau nebe pirmus metus žmonės turi galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, jie vis dar vangiai tuo naudojasi. skaityti »

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. skaityti »

„Išmanieji“ lietuviai reguliariai telefone naudojasi 7 programėlėmis

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų – parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. skaityti »

VDU – antras Lietuvoje pagal dalyvavimą internete

Paskelbtuose naujausiuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose „Webometrics“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išliko tarp pirmųjų pozicijų Lietuvoje. skaityti »

Lenkijoje populiarėja VOD paslaugos

Agentūros MEC duomenimis, net 77 proc. Lenkijos interneto naudotojų žiūri mokamą vaizdo turinį naudodamiesi VOD (angl. Video on demand) paslaugomis. skaityti »

Paskelbti internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonės tyrimo rezultatai

2016 metais gegužės–birželio mėnesiais Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko tėvų auginančių 5–18 m. vaikus ir paauglių nuo 14 iki 18 metų viešą reprezentatyvią apklausą. skaityti »

„TreeWiFi“: internetas bus prieinamas tik švarioje aplinkoje

Amsterdame gyvenantis dizaineris Joris Lam sukūrė inkilą primenantį įrenginį, kuris tiekia nemokamą „Wi-Fi“ interneto ryšį, jei aplinkos oras yra neužterštas. skaityti »

2016 m. II ketvirtį RRT gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

2016 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 173 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. skaityti »

Daiktų internetas pakeis žmonių įpročius

Prognozuojama, kad ateityje prie interneto bus prijungta vis daugiau automobilių ir namų. skaityti »

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Saugesnio interneto projekto tęsimo Lietuvoje

2016 m. birželio 29 d., Vilnius. Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos paraišką vykdyti Saugesnio interneto projektą ir pritarė šio projekto tęsimui Lietuvoje. skaityti »