Kokios 4 internetinių parduotuvių klaidos atbaido pirkėjus?

Publikuota: 2016 m. gegužės 20 d. penktadienis

Susikurti interneto svetainę, dėl aiškių instrukcijų ir nesudėtingų įrankių, tapo ne tik žymiai paprasčiau, bet ir pigiau. Ekspertų teigimu, prieš 10–15 m. lietuviško domeno registracija, kainavusi 60 eurų, atpigo daugiau nei 8 kartus ir dabar kainuoja vos 7 eurus. Nepaisant supaprastėjusio kūrimo proceso ir puikių verslo idėjų, neretai žmonėms internete užsidirbti nepasiseka – dėl to gali būti kaltos ir paprastos klaidos, apsunkinančios vartotoją ir atbaidančios jį nuo realaus sandorio.

Keturios klaidos, kurių reikėtų vengti, kuriant internetinę parduotuvę:

1. Sudėtingas domeno vardas. Ekspertų teigimu, beveik 100 proc. žmonių, kurie nejaučia didelio skirtumo tarp dviejų, tą pačią paslaugą ar prekę siūlančių, įmonių, greičiausiai rinksis tą, kurios interneto svetainės pavadinimą greičiau atsimena. Natūralu, kad pirkėjas kur kas paprasčiau atsimins tokią svetainę kaip, pavyzdžiui, www.manopapuosalai.lt nei www.svetainekuriojeprekiaujusavogamybospapuosalais.lt. Siekiant dar labiau supaprastinti priėjimą prie puslapio, domenų paslaugas siūlančios įmonės leidžia rinktis tokius galimus rašymo variantus – vietoje www.myagency.lt rašyti www.my.agency. G. Skridulio teigimu,  neįprastos internetinio puslapio galūnės Lietuvoje dar nėra populiarios, bet iš dažniausiai pasitaikančių galūnių galima išskirti šias: .link, .pro, .name, .guru, .agency, .click.

2. Iš vartotojo reikalauja daug pastangų. Į puslapį atėję žmonės dažniausiai tikisi dviejų dalykų: surasti reikalingos informacijos arba kažką įsigyti. Jeigu jiems teks klaidžioti po sudėtingus struktūros labirintus, greičiausiai paslauga žmogus nesusidomės ir ieškos paprastesnio varianto. Statistiškai nustatyta, kad kelią nuo prekės įsidėjimo į krepšelį iki užsakymo įvykdymo turėtų sudaryti ne daugiau nei 3–4 žingsniai.

3. Sunkiai pasiekiama svetainė. Juokelis, kad viskas, kas yra toliau, nei antrame paieškos sistemos „Google“ puslapyje – neegzistuoja, turi nemažai tiesos. Vartotojai, ieškodami paslaugos, dažniausiai ją randa apsilankę pirmosiose keliose interneto svetainėse. Skaitmeninio verslo jau neįmanoma įsivaizduoti be optimizavimo paieškos sistemos (angl. SEO) – tai yra, tinkamų raktažodžių parinkimo, kad puslapis paieškos rezultatuose būtų kuo aukštesnėje pozicijoje. Ekspertai pataria nedaryti dažnai pasitaikančios klaidos ir nesirinkti visų populiariausių raktažodžių, kurie neatitinka siūlomų paslaugų. Jeigu interneto svetainės generuojami raktiniai žodžiai neatitinka turinio, vartotojai gali prarasti pasitikėjimą įmone.

4. Nepritaikymas mobiliesiems telefonams. Oficialiais Europos statistikos duomenimis, nuo 2014 m. interneto naudojimas mobiliuosiuose telefonuose aplenkė nešiojamus bei stacionarius kompiuterius. Pasak ekspertų, tuo stebėtis nereikėtų – tobulėjant išmaniesiems įrenginiams, naudotis internetu tapo labai patogu bet kurioje vietoje. Svetainės, kurių tekstas ir vaizdas telefono ekrane išsikraipo ar tiesiog yra nepatogios naudoti – atbaido potencialų pirkėją, didina nepasitikėjimą įmone bei kelia abejonių siūlomų paslaugų kokybe. Be abejo, ne visus produktus ar paslaugas klientai yra linkę užsakyti telefonu, vis tik kai kuriems reikia išsamesnės analizės ir telefono aparatas ne visada yra patogiausias būdas, tačiau pagalvoti apie svetainės pritaikymą įvairiems įrenginiams – reikėtų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »